Ketvirtadienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje atsiimdama premiją ji teigė, kad „Kronikos“ stiprybė buvo faktai.
„O tiesos, panašiai kaip šviesos, po puodu nepavoši. Senolių išmintis sako, kad tiesoje glūdi laisvės galia, na o „melo kojos trumpos ir molinės“. Žinoma, galima žmogų ir tautas pavergti iš išorės – surakinti grandinėmis ar pančiais, bet aukos jauseną, kuri mus daro bejėgiais, prisiimame patys – iš vidaus; jos neįsileisdamas žmogus, „ir gimęs grandinėse“, gali būti laisvas. Mat laisvė ir tiesa – dovana nuo Dievo“, – tvirtino ji.
B. Mališkaitė stebuklu pavadino faktą, kad „Kronika“ pogrindyje leista 17 metų, nepaisant to, jog už kiekvieną jos numerį bendradarbiai ir leidėjai kalėjime ar tremtyje atsėdėjo po metus.
„Sunaikinti jos nepavyko ne dėl to, kad leidusieji ar bendradarbiavusieji būtų buvę išskirtinai drąsūs, bebaimiai, turintys ypatingų galių išlikti. Taip tikrai nebuvo. Už „Kronikos“ dauginimą ir platinimą buvo nuteista 14 žmonių, jų kalinimo ir tremties metus sudėjus kartu, už kiekvieną išėjusį „Kronikos“ numerį, o jų – 81, yra sudėta maždaug vienerių metų nelaisvės kalėjime ar tremtyje auka...“, – tvirtino Laisvės premijos laureatė.
Anot jos, Sausio 13-oji yra geras laikas permąstyti savo santykį su tiesa ir laisve.
„Laisvas nuo ko? Ir laisvas kam? Ir kad laisvės be moralės ir atsakomybės nebūna“, – teigė B. Mališkaitė.
Seimo sprendimu 2021 metų Laisvės premija skirta pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ 1983–1989 metų vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolėms B. Mališkaitei ir Elenai Šiuliauskaitei.
Šiemet sukanka 50 metų, kai „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ pradėta leisti.
„Tai buvo tylios, bet galingos rezistencijos pavyzdys, paskatinęs apsispręsti ir kitus, tapęs neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi, reikšmingai prisidėjusi prie Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. „Kronika“ buvo išvežta ir į Vakarus, kur liudijo sovietų režimo nusikaltimus“, – ketvirtadienį sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Anot jos, jokia kita Sovietų Sąjungos okupuota valstybė neturėjo tokiu mastu leidžiamo pogrindžio leidinių.
G. Šuliauskaitė, B. Mališkaitė ir vyskupas emeritas J. Boruta buvo vieni pagrindinių „Kronikos“ bendradarbių.
„Jie buvo žmonės, kurie apsisprendė rizikuoti ir savo pavyzdžiu tęsti tai, dėl ko žuvo laisvės kovotojai. Jie drąsino tikinčiuosius, drausmino linkusius kolaboruoti, kvietė ištvermei Bažnyčios vadovybę, nepaisant to, kad patyrė KGB persekiojimus, represijas ir šantažą“, – sakė P. Kuzmickienė.
„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ – reikšmingiausias pogrindinis leidinys, leistas sovietinėje Lietuvoje 1972–1989 metais. Jį leido Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui artimi kunigai, seserys vienuolės, pasauliečiai katalikai. Nors buvo suimtas ne vienas kronikos bendradarbis, per 17 metų sovietų KGB nesugebėjo likviduoti leidinio, informavusio pasaulio visuomenę apie tikinčiųjų padėtį totalitarinės sistemos gniaužtuose.
Seimo įsteigta Laisvės premija skiriama žmonėms, nusipelniusiems laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Taip pat ja įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Pirmoji Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui.
Laisvės premija teikiama per iškilmingą minėjimą Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. Premija siekia 5 tūkst. eurų.
