Tokį rezoliucijos projektą „Dėl užsienio politikos“ įregistravo Seimo nariai Jonas Pinskus, Valdemaras Valkiūnas, Remigijus Žemaitaitis, Agnė Širinskienė, Andrius Palionis, Petras Gražulis, Rita Tamašunienė, Česlavas Olševskis, Beata Petkevič, Artūras Skardžius, Mindaugas Puidokas, Vigilijus Jukna, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Jie siūlo Vyriausybei tokį sprendimą priimti nedelsiant, nes „kiekviena uždelsta diena jau dabar neša didelius nuostolius Lietuvos ekonomikai ir daro didelę žalą jos žmonėms“.
Rezoliucijos projekte taip pat siūloma Vyriausybės lygmeniu nutraukti politinius debatus apie neva esančią būtinybę taikyti JAV sankcijas „Belaruskalij“ ir valstybės įmonėms suteikti teisinį aiškumą, kad jos toliau galėtų veikti pagal turimus susitarimus.
Projekte kalbama ir apie tai, kad „JAV sankcijos „Belaruskalij“ negali būti Lietuvos Respublikoje taikomos tiesiogiai bei ignoruojant bendrą Europos Sąjungos prekių judėjimo per išorės sieną politiką“.
Lietuvos piliečių verslams, kurie dėl vykdomos užsienio politikos Kinijos bei Baltarusijos atžvilgiu susidūrė su sunkumais, siūloma suteikti finansines garantijas bei paramą diversifikuojant eksporto kryptis.
„Konfliktus eskaluojanti diplomatija atsiliepia verslo bei investicijų aplinkai, taip pat gali turėti ilgalaikes pasekmes Lietuvos ekonomikai tiek per tiesioginius verslo praradimus, tiek per tai, kad dėl nestabilios užsienio politikos mažėja Lietuvos patrauklumas užsienio investuotojams“, – sakoma rezoliucijos projekte.
Dokumente reiškiamas susirūpinimas Lietuvos piliečių verslais, galimu valstybės įmonių pajamų mažėjimu bei valstybės finansinėmis netektimis, kurios, kaip nurodoma, Lietuvos banko paskaičiavimu, iki 2023 m. pabaigos gali siekti apie 1,2 proc. nuo BVP. Seimo rezoliucijos projekte siūloma atsižvelgti į tai, kad Konstitucijos 135 straipsnis apibrėžia pagrindinį užsienio politikos siekinį – mūsų valstybės interesų, šalies saugumo ir nepriklausomybės, piliečių gerovės ir pagrindinių jų teisių ir laisvių, užtikrinimą. Seimui rezoliucijos projekte siūloma pabrėžti tai, kad jis „besilaikąs 1991 metais Komunikatu dėl diplomatinių santykių su Kinijos Liaudies Respublika užmezgimo deklaruoto įsipareigojimo vykdyti Vienos Kinijos politiką“.
Rezoliucijos projekte primenama ir apie būtinybę užtikrinti 1993 m. Lietuvos ir Kinijos Vyriausybių susitarimo Dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos laikymąsi bei saugoti iš to kilusius teisėtus Lietuvos piliečių verslų Kinijoje lūkesčius.
Beje, tai jau antras šį mėnesį įregistruotas Seimo rezoliucijos projektas, kuriuo siekiama normalizuoti Lietuvos ir Kinijos santykius.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atstovaujantis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys yra įregistravęs rezoliucijos projektą „Dėl „Vienos Kinijos“ politikos ir abipuse pagarba grįstų Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos santykių“, primena ELTA.
Šiame dokumento projekte pabrėžiama, kad visi Lietuvos ir Kinijos tarpusavio nesutarimai tiek dabar, tiek ateityje turi būti sprendžiami „greitai ir tik taikių, abipuse pagarba grįstų derybų būdu, nenaudojant ekonominio bei kitokio pobūdžio spaudimo, grasinimų ar ultimatumų“.
Rezoliucijos projekte pažymima, kad Lietuva nesiekia pažeisti visuotinai pripažintos „Vienos Kinijos“ politikos.
Anot rezoliucijos projekto, Lietuva ieško naujų rinkų Rytų Azijos regione ir sieks toliau plėtoti ekonominius, kultūrinius ir žmonių ryšius su Taivanu, laikydamasi bendros ES pozicijos dėl Vienos Kinijos.
