Prezidentas vis dar ieško savo vietos
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, daktaras Andrius Šuminas sakė, kad žvelgiant į pusę praėjusios prezidento kadencijos galima sakyti, kad G.Nausėda vis dar ieško savo vietos.
„Prezidentas ieško savo vietos politiniame gyvenime tiek vidaus politikoje, tiek užsienio politikoje. Vertinčiau kaip bandymą įtikti kuo platesnei visuomenės daliai. Tai bandymas vengti aiškių pozicijų užsiėmimo, keitimas tam tikrų pozicijų laikui bėgant. Siekis būti populiariu ir siekis įtikti kiek įmanoma didesnei visuomenės daliai“, – portalui lrytas.lt sakė A.Šuminas.
Tokią tendenciją pastebėjo ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas. Anot jo, tai yra silpniausia prezidento darbo vieta neigiamai atsiliepianti ir kitoms sritims.
„Prezidento komunikacijos turinys prieštaringas. Tai viena iš silpniausių šio prezidento darbo vietų, nes atrodo, kad jo pozicija priklauso smarkiai nuo įvairių išorinių reakcijų. Visų pirma nuo vidaus politikos ir, kai tai kertasi su jos tęstinumu, tada tai jau tampa rimta problema ir visos valstybės nacionalinių interesų požiūriu“, – sakė R.Vilpišauskas.
A.Šuminas sakė, kad tokioje prieštaringoje prezidento komunikacijoje vis dėlto galima įžvelgti ir teigiamą, ir neigiamą pusę.
„Iš prezidento galimybių būti perrinktam antrai kadencijai, tai galbūt būtų galima sakyti, kad tai teigiamas dalykas. Iš vidinės politikos, politinės lyderystės perspektyvos galima sakyti, kad neigiamas, nes panašu, kad pats prezidentas tam tikrais atvejais neturi tvirtos nuomonės ir todėl sunku tikėtis iš prezidento ir Prezidentūros kažkokios lyderystės“, – kalbėjo specialistas.
G.Nausėda užima kritiko vaidmenį
R.Vilpišauskas sakė, kad bandydamas įtikti visoms visuomenės grupėms, prezidentas vaikosi populiarumo. Taip pat, to priežastimi galima laikyti ir nesutarimus su Vyriausybe ir valdančiąja Seimo dauguma.
„Kita galima priežastis tai noras išlaikyti atstumą nuo Vyriausybės ir apskritai nuo dabar Seime valdančiųjų vykdomos politikos ir ieškoti silpnų šios politikos vietų, o ne bendradarbiauti. Ypač, kai kalbama apie bendrų, visai Lietuvai svarbių problemų sprendimą, kaip pandemijos valdymas ar kažkokie kitokie panašūs uždaviniai. Jų sprendimų reikia bendradarbiaujant tarp prezidento, Vyriausybės ir Seimo, o to nematome“, – sakė R.Vilpišauskas.
Politologas sakė, kad pagal Konstituciją prezidento institucija Lietuvoje atlieka dvejopą vaidmenį. Būdamas vykdomosios valdžios dalimi, prezidentas kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką, prisideda skiriant institucijų pareigūnus, siūlo įstatymų pataisas, pasirašo arba grąžina Seimui svarstyti įstatymus. Tai yra bendradarbiaujantis vaidmuo.
Kita vertus, prezidentas gali užimti ir tam tikro saugiklio, atsvaros funkciją. Jis gali būti kritiškas vertintojas, turintis rinkėjų įgaliojimus, nes yra renkamas tiesiogiai. Specialistas sakė, kad praėjus pusei prezidento kadencijos, galima aiškiai matyti orientaciją į antrąjį vaidmenį.
„Iš šių dviejų vaidmenų, aš sakyčiau, kad mes matome labai aiškią orientaciją į antrąjį vaidmenį – valdančiosios daugumos ir Vyriausybės veiklos kritiko vaidmenį.
Labai mažai dėmesio skiriama bendradarbiaujančiam vaidmeniui, nors iš to, ką rinkiminės kampanijos metu kalbėjo Gitanas Nausėda, buvo galima tikėtis, kad bus priešingai“, – sakė R.Vilpišauskas.
Gerovės valstybė gyva tik kalbose
Politologas teigė, kad minėtas bendradarbiaujantis prezidento vaidmuo yra svarbus norint efektyviai spręsti šalyje kylančias problemas, o tai yra vienas iš G.Nausėdos rinkiminių tikslų – gerovės valstybės įtvirtinimas Lietuvoje. Vis dėlto nei vienas iš pašnekovų stiprių pokyčių gerovės valstybės link nepastebėjo.
„Gerovės valstybė matoma prezidento kalbose ir kai kuriuose jo teikiamuose įstatymo projektuose, bet be bendradarbiavimo su Vyriausybe ir Seimo dauguma, šitų idėjų praktiškai neįmanoma vienam prezidentui įgyvendinti.
Čia jis pats sau pakiša koją arba apskritai tai parodo jo požiūrį į savo siūlomą gerovės valstybės viziją tiesiog kaip retorinę priemonę, kuri skirta ne tiek realiai keisti gyvenimą Lietuvoje, kiek pritraukti rinkėjų balsus“, – svarstė R.Vilpišauskas.
Doc. dr. A.Šuminas taip pat pastebėjo, kad rinkiminės kampanijos metu šis iškeltas tikslas apskritai yra sunkiai pamatuojamas, todėl sunku įvertinti, ar prezidentas pažadus tęsi, ar ne.
„Gerovės valstybė yra toks butaforinis teiginys, kurį kiekvienas gali suprasti taip, kaip nori. Tai labai nekonkretus ir neaiškiai apibrėžtas, talpus kiekvieno vaizduotei teiginys. Nežinau, ar yra kažkoks labai ryškus proveržis į gerovę per tuos du su puse metų įvykęs.
Aišku, negalime tikėtis, kad per tokį trumpą laiką įvyktų kažkokie drastiški pokyčiai. Problema vis dėlto yra tame, kad mes negalime niekaip pamatuoti to gerovės lygio ir įvertinti, ar prezidentui pavyko įgyvendinti savo pažadus, ar tikslų nepavyko pasiekti“, – sakė komunikacijos specialistas.
Kaita prezidento komandoje didesnė nei įprastai
Be prieštaringų pasisakymų pusei praėjusios prezidento G.Nausėdos kadencijos būdinga ir neįprastai didelė komandos kaita. Vos prieš keletą dienų apie pasitraukimą iš pareigų pranešė ir Komunikacijos grupės vadovė, prezidento vyriausioji patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Nors patarėjų kaita yra savaime normalus reiškinys, tačiau R.Vilpišauskas sakė, kad šioje kadencijoje ji neįprastai didelė.
„Kaita yra įprasta, nes dalis žmonių ateina dirbti su prezidentu neįsivaizduodami tokio darbo pobūdžio. Kai kas, kas nori daugiau rezultatų, nusivilia, nes sudėtinga pasiekti bendradarbiavimą su Seimu ir Vyriausybe, tai irgi gali demotyvuoti žmones ir paskatinti pasitraukti iš prezidento komandos.
Bendrai ši kaita yra didesnė, nei būdavo anksčiau. Prie to prisideda ir paties prezidento sprendimai, kurie atrodo nepakankamai pagrįsti“, – svarstė politologas.
A.Šuminas svarstė, kad komandos kaitą gali lemti ir krizių gausa, tačiau vis dėlto nėra aišku, ar tai yra prezidento, ar komandos narių sprendimai.
„Pokyčiai tikrai veja vienas kitą ir jie pirmiausiai turbūt reiškia, kad prezidentas yra nepatenkintas tų žmonių ir savo komandos darbu. Galbūt kai kurios nesėkmės, kai kurios krizės priskiriamos būtent tiems žmonėms ir tokiu būdu ieškoma tinkamų žmonių, kurie galėtų tinkamai valdyti ir įgyvendinti prezidento komunikaciją.
Klausimas, aišku, gali kilti, ar problema yra tuose žmonėse, ar pačiame prezidente“, – sakė specialistas.
Jau ruošiamasi kitiems prezidento rinkimams
Vadovaujantis pastarosiomis visuomenės apklausomis ir reitingais panašu, kad prezidentą norima matyti ir antroje kadencijoje. VU Komunikacijos fakulteto docentas pastebėjo, kad dabartiniai pareiškimai taip pat yra akivaizdžiai matomas Gitano Nausėdos ruošimasis kitiems prezidento rinkimams, kurie vyks 2024 metais.
„Tas bandymas įtikti kuo didesnei visuomenės daliai iš esmės atkartoja jo ir pirmųjų, 2019 metų rinkimų strategiją, kai buvo siekis catch it all, t. y. pritraukti visus, visas visuomenės grupes. Tą mes tikrai matome ir dabar.
Šansai turbūt irgi yra nemaži, nes būdamas prezidentu jis turi galimybę formuoti dienotvarkę, formuoti kampanijas, traukti dėmesį ir panašiai. Tai yra didžiulis pranašumas lyginant su kitais galimais kandidatais“, – sakė A.Šuminas.
Nors anot R.Vilpišausko apie kitus prezidento rinkimus kalbėti dar anksti, tačiau tikėtina, kad ir toliau išliekant aukštiems reitingams G.Nausėda galėtų ryžtis antrai kadencijai.
„Žmonės, kurie balsuos, labai stipriai priklausys nuo to, kas bus jo konkurentai. Galima spėti, kad gal konservatyvesnių pažiūrų žmonės, ne didmiesčių, ne Vilniaus gyventojai“, – apie galimą elektoratą kalbėjo politologas.
