Tokios išvados padarytos atlikus seniūnijose gyventojų apklausą bei išsiaiškinus, kokios viešosios paslaugos vertinamos gerai, kurios – tobulintinos bei kokių paslaugų pakaunėje stinga.
Tyrimas apėmė visas 25 seniūnijas, duomenų bazėje – per 1 800 atsakymų. Tyrimas atskleidė, kad pakaunėje formuojasi vidurinė klasė ir galimai šis procesas vyksta sparčiau nei vidutiniškai šalyje. Palyginimas rodo, kad Kauno rajono gyventojai savo šeimos / namų ūkio materialinę – finansinę padėtį yra linkę vertinti palankiau nei visoje Lietuvoje.
Lietuvos teisės aktai numato tirti gyventojų nuomonę, jų pasitenkinimą / nepasitenkinimą viešosiomis paslaugomis. Jų sąvoka apima komunalinį ūkį, viešąjį transportą, kultūrą, švietimą, viešosiomis lėšomis įrengtą infrastruktūrą, sveikatos ir socialinę apsaugą, viešąjį saugumą. Tai – paslaugos, nuo kurių priklauso gyvenimo kokybė. Kauno rajono savivaldybė sociologines apklausas nuo 2006-ųjų atlieka periodiškai.
„Vertinant tokias paslaugas, rizikinga kliautis tik biurokratinėmis ataskaitomis, kuriose savo veiklą vertina patys paslaugų teikėjai. Žiniasklaidoje eskaluojami gyventojų skundai dažnai būna emocionalūs, ne visada objektyvūs. Europoje plačiai naudojamos anoniminės apklausos padeda geriau pamatyti realų gyvenimo pjūvį. Tai darome ir mes“, – pasakojo prof. G. Merkys.
Mokslininkų parengta beveik 150 puslapių mokslinė studija sausį pristatyta Kauno rajono savivaldybės darbuotojams, seniūnams. Studijos autorių teigimu, tyrimas atsispindi realią gyventojų įvairovę pagal pagrindines sociodemografines charakteristikas: amžių, lytį, išsimokslinimą, užimtumą, socialinį statusą, gyvenamosios vietovės tipą. Viešųjų paslaugų kokybė dažniausiai būna susieta su konkrečia vietove: vienur problemos ir nusiskundimai kyla dėl viešojo transporto, kitur – dėl ikimokyklinio ugdymo prieinamumo, dar kitur – dėl geriamo vandens kokybės, kelių būklės.
Respondentai turėjo galimybę laisva forma pareikšti savo samprotavimus apie vietos valdžios ir savivaldos funkcionalumą. Pavyzdžiui, raginimą, kad būtų stiprinamas seniūno institutas, be tyrėjų paskatos išsakė 5 proc. apklaustųjų. Atskirose seniūnijose šis dydis svyruoja nuo 0 iki 17 proc.
„Visgi dauguma seniūnų dirba neprastai, tad atsakymuose liejosi žmonių padėkos jiems ar seniūnijos darbuotojams. Didoki rodiklio reikšmės svyravimai kelia nerimą. Dalis gyventojų, neturėdami veržlaus, bendruomeniško, šiuolaikiško seniūno, savotiškai yra diskriminuojami, nusivilia savivalda“, – pastebėjo sociologas. Daugiau gerovės stygiaus, socialinės atskirties rizikos sociologai aptinka atitolusiose nuo miesto Vandžiogalos, Ežerėlio, Vilkijos apylinkių, Rokų seniūnijose. „Gerovės juosta, arba lašinių diržu“, pasak G. Merkio, galima vadinti priemiesčių seniūnijas ir kurortinės teritorijos miestelius: Kačerginę, Kulautuvą, Zapyškį.
Visgi, mokslininkai pabrėžė, kad Kauno rajonas yra vieta, kur noriai kuriasi jaunos šeimos. Tai – reikšmingas faktas šalyje, kurioje gyventojų skaičius katastrofiškai mažėja. Džiugina ir tai, kad Kauno rajono gyventojų ketinimai emigruoti į užsienio šalį per artimiausius dvejus metus nėra stipriai išreikšti, – net 96,1 proc. rajono gyventojų iki 50 metų amžiaus nurodė, kad emigruoti neketina.
„Palyginti su kitomis savivaldybėmis, kuriose teko atlikti panašius tyrimus, tai – geriausias rodiklis, kuris kartu yra ir vietos savivaldos pastangų įvertinimas. Deja, Lietuvoje esama savivaldybių, iš kurių norėtų migruoti kas trečias–penktas apklaustasis, – teigė sociologas. – Kauno rajonas palaipsniui tampa geidžiama vieta gyventi. Rajono vietos valdžios gebėjimą neprastai tvarkytis, siekti gerovės liudija ir Lietuvos savivaldybių indeksas, kiti vertinimai.“
Kaip ir daugelyje kitų savivaldybių, Kauno rajone aktuali kelių bei gatvių būklė, viešųjų erdvių sutvarkymas. Kai kurių nutolusių seniūnijų gyventojai norėtų geresnės vandens kokybės, daugiau socialinių paslaugų, kad arčiau jų namų būtų vaistinių, odontologijos kabinetų, parduotuvių.
Reikliausių valdžios kritikų stovykloje atsidūrė iš kitų Lietuvos vietovių atsikėlę naujakuriai. Prof. G. Merkiui susidarė įspūdis, kad jie dažnai nežino savivaldos specifikos, Kauno rajono tradicijų ir pasiekimų. „Tie žmonės savo būstą įsigijo didmiesčio prieigose ir savęs su Kauno rajono bendruomene tikriausiai emociškai nesieja, nesupranta savivaldybės, kurioje gausu menkai urbanizuotų vietovių, specifikos“, – sakė profesorius. Bet, tyrimo autorių pastebėjimu, atsakymuose į atviro tipo klausimus gyventojai dėkojo Kauno rajono vadovams už tai, kad savivaldybė buvo išsaugota kaip administracinis vienetas, ir rajono pakraščiai nebuvo palikti likimo valiai, galimai prijungiant juos prie kaimyninių savivaldybių.
Pristatant sociologinio tyrimo duomenis, Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė nenutylėjo, jog rajono valdžiai ir seniūnams dažnai tenka sugerti gyventojų priekaištus dėl statybų, kelių būklės, eismo saugumo. „Turime daug valstybinės reikšmės kelių, už kurių būklę atsako Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tenka gyventojams aiškinti, bet vieni supranta, kiti ir toliau pyksta“, – guodėsi seniūnė.
Tačiau į metus veikiantį Savivaldybių infrastruktūros įstatymą ir su juo susijusius mokesčius apklausiami gyventojai reagavo palyginti santūriai, todėl tyrėjai daro išvadą, kad šis teisės aktas aktualus verslui ir NT vystytojams.
Karmėlavos seniūnijos bendruomenė dėl intensyvios verslo plėtros patiria įvairių nepatogumų, todėl pageidauja didesnio dėmesio aplinkai, ekologijai ir gyvenimo kokybei. Rajono gyventojai palankiai vertina savivaldybės pastangas kuriant sporto infrastruktūrą, tiesiant dviračių takus, saugant paveldą, puoselėjant kultūrą. Gerai vertinami ir kurortinėje teritorijoje vykstantys darbai, kuriama turizmo infrastruktūra. Pagyrimo žodžių taip pat susilaukė Kauno rajono savivaldybės pastangos valdyti COVID-19 pandemiją, dėmesys bendruomenėms.
Apibendrinus tyrimą, paaiškėjo, kad du trečdaliai gyventojų vietos savivalda yra patenkinti. Vienas penktadalis rodiklį vertina vidutiniškai, o maždaug dešimtadalis – nusivylę ir nepatenkinti.
Sociologo G. Merkio nuomone, Kauno rajonas griauna kai kuriuos mitus. Vienas jų – kad gyvenimo kokybės požiūriu mieste yra geresnės sąlygos nei kaimiškosiose vietovėse. Pagal išduodamų statybų leidimų skaičių Kauno rajonas jau keletą metų yra tarp pirmaujančių savivaldybių. Ypač plečiasi individualių gyvenamųjų namų kvartalai. „Ar jaunos šeimos rizikuotų kurtis ten, kur blogos sąlygos?“ – retoriškai klausė G. Merkys. Kartu jis pabrėžė, kad viešųjų paslaugų kokybę reikia tobulinti nuolat.
„Žmonės, ypač jauni, yra reiklūs ir išlepinti vartotojai, išmano paslaugų standartus. Gyventojų poreikiai nuolat auga, todėl vietos valdžia privalo neužmigti ant laurų“, – kalbėjo profesorius.
Anot Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, rajone yra nemažai gyventojų, kurie garsiai reiškia savo nuomonę įvairiais klausimais, moka ją išsakyti, ir tai demokratijos požiūriu yra gerai. Bet yra tylių, kantrių bendruomenių, tad jų poreikius ir problemas irgi reikia matyti.
„Daug naudingos informacijos, patarimų gauname ir iš nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių lyderių, ekspertų. Praėjusių metų gruodį kartu su žurnalu „IQ“ surengėme forumą apie demokratinės savivaldos tobulinimą, išgirdome nemažai įdomių įžvalgų, pasidalijome patirtimi. Sociologinės apklausos padeda mums būti arčiau žmonių: įsiklausyti į kritiką, taisyti klaidas. Gyventojų lūkesčiai visada būna gerokai didesni nei realios galimybės. Tai normalu. Žmonės nori gerovės čia ir dabar, todėl stengiamės atsakingai dėlioti prioritetus ir ieškome lanksčių sprendimų.
Sociologinės apklausos yra moksliškai pagrįstos, todėl esu dėkingas profesoriui G. Merkiui ir kitiems tyrėjams už atliktą darbą. Žmonės vertina ne abstrakčius pažadus, o konkrečius sprendimus bei darbus, todėl šis tyrimas pasitarnaus rengiant priemonių planą visose seniūnijose“, – sakė Kauno rajono meras.
