„Svarbiausias tikslais šiandien yra neleisti, atgrasyti nuo blogiausio scenarijaus. Visame šiame fone matome augančias grėsmes ir įtampas, tolesnį Rusijos kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienų, viešą grasinimą karine intervencija. Šiame fone yptingai svarbu įvertinti ne tik regiono, bet ir mūsų saugumo situaciją“, – tvirtino prezidento patarėjas Darius Kuliešius.
Dėl šios priežasties VGT pirmadienį nusprendė, kad salvinės gynybos sistemos turi būti įsigijamos anksčiau, nei planuota.
„Augančių grėsmių ir įtampų regione metu – svarbūs sprendimai dėl Lietuvos saugumo stiprinimo. Pritarta ankstinti turėtus planus ir kartu su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis įsigyti salvines gynybos sistemas. Oro gynybos sprendimai yra vienas iš Lietuvos prioritetų“, – pranešė prezidento patarėjas.
Jo teigimu, šios sistemos gerokai sustiprins Lietuvos kariuomenės galią. VGT nariai aptarė ir konkrečius veiksmus, kur, kada ir kaip bus stiprinama šalies kariuomenės parengtis.
„Reikia objektyviai įvertinti valstybės mobilizacijos planą, surengti mokymus, pratybas ir tęsti mobilizacinių išteklių telkimą, visų mobilizacijos sistemoje veikiančių institucijų parengtį. VGT nariai sutarė dėl koordinuoto veikimo NATO, ES, tarptautiniuose dvišaliuose formatuose su tikslu siekti Lietuvai prioritetinių saugumo priemonių“, – sakė D.Kuliešius.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kad salvines gynybos sistemas ketinama įsigyti iki 2026 metų.
Didins šauktinių skaičių
Pasak A.Anušausko, grėsmių Rytuose akivaizdoje buvo patvirtintas principinis kariuomenės sktruktūros planas, įnešiantis nemažai pokyčių.
„Šiame posėdyje buvo patvirtintas ir principinis kariuomenės struktūros planas ateinantiems metams. Šiek tiek keisis pavadinimai ir bus didinamas šauktinių skaičius, taip pat civilinių darbuotojų, kariūnų karo akademijoje skaičius“, – tvirtino ministras.
Nutarta, kad nuo 2023 metų į kariuomenę atlikti devynių mėnesių privalomosios pradinės karo tarnybos būtų šaukiama po 4,4 tūkst. jaunuolių. Šiuo metu jų šaukiama po 3,8 tūkst. Tam dar reikės Seimo sprendimo.
Krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad net jei Seimas pritartų sprendimui įvesti visuotinį šaukimą, iš esmės dėl demografinės padėties šauktinių skaičius labai radikaliai nepadidėtų.
Krašto apsaugos ministerija yra parengusi galimybių studiją, kurioje nagrinėjamos dvi visuotinio šaukimo alternatyvos – kviesti tik 18-19 metų vaikinus ar ir merginas. Priklausomai nuo to, jeigu sprendimas būtų priimtas pernai, visuotinis šaukimas galėtų būti įvestas 2027 ar 2029 metais, tam reikėtų šimtų milijonų eurų investicijų.
Jeigu būtų šaukiami tik vaikinai, jų būtų šaukiama po 6,1 tūkst., jeigu ir merginos – po 11,9 tūkst. jaunuolių kasmet.
Numatė paramos Ukrainai planą
Anot A.Anušausko, VGT posėdyje taip pat buvo pritarta paramos Ukrainai planui.
„Atsižvelgiant į rimtus iššūkius saugumui, kuriuos patiria Ukraina, esame numatę paremti Ukrainą realiomis praktinėmis priemonėmis, tame tarpe didindami savo karinės mokomosios misijos instruktorių skaičių, perduodami tam tikrą materialinę pagalbą“, – vardijo jis.
Artimiausiu metu Lietuva perduos Ukrainai termovizualinius stebėjimo įrenginius, dėl to rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad „Vyriausybė yra įsipareigojusi kiekvienais metais ne mažiau už vieną milijoną eurų perduoti reikalingos įrangos“.
Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių.
JAV ir Rusija Ženevoje pirmadienį pradėjo aukšto rango diplomatų derybas, Vakarams spaudžiant Rusiją atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienų, o Maskvai reikalaujant plataus masto saugumo garantijų.
Šią savaitę Rusijos atstovai taip pat susitiks su NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnais.
Vakarų šalys perspėja, kad įvestų sankcijas Rusijai, jeigu ši įsiveržtų į Ukrainą. JAV pareigūnai nurodo, kad agresijos atveju Vašingtonas siųstų daugiau karių į rytines NATO nares, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis.
VGT sudaro šalies vadovas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
