Galbūt dalis jų tikrai laikosi tokių įžadų, tačiau kiti tik gudrauja ir mėgina pataikauti įsiaudrinusiai miniai.
Pirmosiomis šių metų dienomis pasižvalgius po Kauną beveik nekyla abejonių, kad atsigauti po varginančio švenčių maratono kauniečiai traukia būtent į prekybos centrus.
Nes, nepaisant šalies valdžios kartojamos mantros apie itin švelnias pandemijos kontrolės priemones Lietuvoje, pasirinkimo jie nelabai ir turi.
Šventinės mugės baigėsi, krepšinio rungtynės dėl sportininkams pasireiškusių COVID-19 ligos simptomų pastarosiomis savaitėmis nuolat atšaukiamos, o keli „Žalgirio“ arenoje vykę koncertai tapo policijos tyrimo taikiniu.
Nufotografuos kas nors be kaukės dešrainį kandantį ar kavą siurbčiojantį žiūrovą ir nusiųs nuotraukas policijos pareigūnams. Nemalonumai – garantuoti.
Prekybos centruose viskas paprasčiau. Niekas lankytojų nepersekioja ir negrasina vien už tai, kad žmogus nori paspoksoti į vitrinas.
Prekybos centrų trauka tokia didelė, kad ji vilioja net skiepų priešininkus arba šią procedūrą dėl įvairių priežasčių atidėliojančius žmones.
Štai atidarius vakcinavimo centrą Kauno „Akropolyje“ iškart nusidriekė lankytojų eilės, o medikai nespėjo suktis. Per penkias valandas atėjo daugiau kaip 300 žmonių, teko atvežti papildomą vakcinų partiją.
Kas lėmė tokį stulbinamą populiarumą? Dažniausiai žmonės minėjo tą pačią priežastį – tiesiog pasiskiepyti pačiame Kauno centre esančiame „Akropolyje“ jiems buvo patogu. Kažkam galbūt tai net tapo pramoga ar nauja patirtimi: kokie iš tikrųjų pojūčiai pasiskiepijus?
Už vakcinavimo eigą atsakingų tarnybų darbuotojai turėtų įsiklausyti į šiuos žodžius. Dauguma gyventojų vakcinaciją jau lygina su apsilankymu pas kirpėją. Jiems tai padaryti turi būti patogu, o pamokymai apie būtinybę saugoti savo ir aplinkinių sveikatą seniai pabodo ir visiškai neveikia.
Tačiau apsilankymas prekybos centre – nebūtinai su gera baigtimi.
Praėjusį savaitgalį K.Baršausko gatvėje įsikūrusiame prekybos centre „Molas“ įvyko skaudi nelaimė – sukniubo ir mirė vyras. Tikėtina, kad jį pakirto širdies smūgis.
Lankytojai apie ūmios ligos ištiktą žmogų pranešė medikams, tačiau pastarieji pagelbėti nebegalėjo.
Iškart po šio įvykio kauniečiams kilo pagrįstas klausimas, kodėl prekybos centre nebuvo automatinio defibriliatoriaus.
Galbūt šįkart jis nebūtų išgelbėjęs žmogaus, tačiau panaši situacija lankytojų gausa pasižyminčiose viešosiose vietose gali bet kada pasikartoti.
Kiekviena minutė laukiant greitosios pagalbos 10 proc. mažina galimybę išgyventi, todėl medikams atvykus po 10 minučių gali būti jau per vėlu.
Defibriliatorius tikrai nėra koks nors ypatingas pirkinys dideliam prekybos centrui – dezinfekciniam skysčiui, kurio veiksmingumas stabdant užkrato plitimą kelia daug abejonių, išleidžiamos didesnės sumos ir dar tenka nuolat papildyti atsargas, remontuoti dozavimo įrangą.
Tuo metu defibriliatorius negenda, neužima daug vietos, o atidarius jo dėžutę balsu girdima instrukcija, kaip juo naudotis. Tai padaryti tikrai paprasčiau, negu naudotis turniketais, kuriais nurodyta papildyti automobilių vaistinėles.
Patys medikai pripažino, kad neišmanėliui geriau neimti turniketo į rankas, nes nukentėjusiajam gali būti padaryta didelė žala. Dėl defibriliatoriaus tokių abejonių nėra.
Išgirdęs apie šią nelaimę Kauno tarybos narys D.Večerskis tikino nesuprantantis, kodėl reikalavimas turėti defibriliatorių nėra įtrauktas į reikalavimų sąrašą prekybos centrams, teatrams ar didesnėms įmonėms.
Politiko pastaba išties teisinga – niekas nesistebi reikalavimu prekybos centre turėti gesintuvą, nors gaisrai kyla gerokai rečiau, negu sunegaluoja lankytojai.
