Šią bausmę valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius pasiūlė ketvirtadienį per posėdį Vilniaus apygardos teisme.
Prokuroras taip pat prašo ketveriems metams atimti teisę būti renkamam ir paskirtam į valstybės įstaigas, tarnautojo pareigas, iš jo konfiskuoti daugiau nei 4 tūkst. eurų turto – suma, kurią kaip naudą gavo iš bendrovės „Judex“ perkant jos lėšomis kurą, lėktuvo bilietus.
„Ačiū, kad nepasodinot“, – po posėdžio prokurorui pareiškė P. Gražulis.
Už piktnaudžiavimą įstatymas numato ir laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų.
Prokuroras teigė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę pasiūlęs atsižvelgdamas, kad politikas anksčiau nebuvo teistas, taip pat į kitas aplinkybes.
Iš žurnalistų išgirdęs, kad teismas gali savo nuožiūra parinkti bausmę, jo prokuroro siūlymai nesaisto, P. Gražulis pareiškė, kad atliktų laisvės atėmimo bausmę, pabūtų įkalinimo įstaigų ekspertu, palygintų seniau buvusias ir dabar esančias kalinimo sąlygas, nes sovietmečiu teko kalėti už politinę veiklą. Seimo narys save lygino su Rusijos prezidento kritiku Aleksejumi Navalnu.
„Visi dokumentai yra pateikti teismui, ir teismas spręs, kad aš neturėjau jokios naudos, kad už automobilį mokėjau bankiniais pavedimais nuolat, iš „Judex“ gauti pinigai grąžinti į kasą, naudos jokios neturėjau. Dar kas išaiškėjo – kad tai politinė byla, nes siekia mane bausti ne laisvės atėmimu, tai įstatymas leidžia, o kad neturėčiau teisės kandidatuoti į Seimą. Štai koks pagrindinis tikslas politinis. Persekiojamas Lietuvoje esu ne mažiau nei Rusijoje Navalnas“, – žurnalistams po posėdžio sakė P. Gražulis.
Prokuroras: nusikalstamos veikos įrodytos
Prokuroras R. Stankevičius savo kalboje akcentavo, kad Seimo narys savo veiksmais pažeidė Konstituciją, formavo neigiamą nuomonę apie Seimo nario veiklą, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, iškreipė parlamentaro funkcijas.
„Savo elgesiu parodė, kad jam negalioja įstatymai, skatino teisinį nihilizmą, dėl to didelę žalą patyrė valstybė“, – per posėdį sakė R. Stankevičius.
Pasak prokuroro, nors P. Gražulis kaltu neprisipažino, duodamas parodymus patvirtino daug bylai svarbių aplinkybių.
Jis mano, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Seimo narys dalyvavo jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme.
Generalinė prokuratūra kaltina politiką nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario piktnaudžiavus Seimo nario padėtimi, dėl ko žalos patyrė valstybė.
Bylos duomenimis, parlamentaras iš privačios šaldytą maistą gaminančios bendrovės „Judex“ galbūt siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą. Taip pat jis, anot kaltintojų, siūlė Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais.
Į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų.
Kaltinamajame akte rašoma, kad Seimo narys padėjo tvarkyti „Judex“ su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.
P. Gražulis teigia, kad triukšmas dėl „Judex“ koldūnuose rastų listerijos bakterijų ir baudžiamoji byla pradėta siekiant jį eliminuoti iš politikos.
Politikas tvirtino kaip Seimo narys rūpinęsis ne tik „Judex“, bet ir kitų Lietuvos bendrovių interesais. Tarp tokių įmonių jis paminėjo „Agrovetą“, Klaipėdos rajono turgų, „Klaipėdos mėsą“.
P. Gražulio teigimu, jo iniciatyva Seimo narių delegacija lankėsi įmonėje „Agrovet“, dėl jos problemų surengtas Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, ten vyko aplinkos ministras ir pan.
P. Gražulis į Seimą renkamas nuo 1996 metų. Jis šiuo metu yra neparlamentinės Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) sąjungos pirmininkas.
Tyrimas buvo nutrauktas, vėliau atnaujintas
2016 metais P. Gražulis atsisakė duoti parodymus kaip specialusis liudytojas, todėl generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą leidimo patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Su tokiu prašymu tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą kreipėsi 2019 metų birželio 4 dieną, tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 metų rudenį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Vėliau generalinis prokuroras pakartotinai kreipėsi į Seimą dėl P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo ir Seimas leido patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Panaikinus Seimo nario teisinę neliečiamybę, minėtas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.
Perduodant baudžiamąją bylą teismui ją sudarė 44 tomai dokumentų.
2016 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros prokurorai.
