Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo atvirų duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas dr. Gytis Dudas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.
Karantino dar neprognozuoja
Atvirų duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius pripažino, kad Lietuvoje jau pastebimas gana staigus naujų užsikrėtimų koronavirusu šuolis.
„Kol kas dar yra tik įsibėgėjimas, nes augimo skaičius šiek tiek padidina tai, kad mes lyginame savaitinius augimo skaičius, bet žiūrint į kitas šalis, kuriose prasidėjo omikronas, jeigu seksime panašia trajektorija, tą atvejų didėjimą matysime didelį“, – svarstė jis.
„Dabar išėjo Pietų Afrikos mokslininkų palyginimas omikrono ir kitų bangų atvejų ir mirčių. Omikron banga buvo rekordinė atvejų skaičiumi, bet mirčių skaičius buvo labai mažas, net mažesnis nei su originaliąja. Bet lyginant su Vakarų Europa, omikron atvejų skaičius nebuvo rekordinis, buvo mažesnis negu delta“, – pridūrė mokslininkas.
Pasak V.Zemlio-Balevičiaus, naujoji atmaina Vakarų Europoje dar „neįsisiautėjo“ – jo teigimu, kol kas galima prognozuoti, kad atvejų skaičiai tikrai kils, bet ar tai sukels didesnį mirčių augimą, kol kas neaišku.
„Žiūriu optimistiškai – kol kas šiandien galvoju, kad atvejų pas mus šį mėnesį vis tiek bus rekordai, bet manau, kad karantino nebus“, – spėjo duomenų mokslininkas.
Tam pritarė ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas dr. Gytis Dudas.
„Tačiau atvejai jau seniai nebėra rodiklis, pagal kurį kažkas yra sprendžiama“, – pridūrė jis.
G.Dudas pakomentavo ir šią savaitę pasirodžiusią naujieną apie Prancūzijoje aptiktą dar vieną naują COVID-19 atmainą. Tačiau, jo manymu, dėl jos per daug nerimauti tikrai neverta.
„Kalbama apie B1.642 – jos istorija, kiek tenka matyti, yra vos ne Lietuvoje geriau žinoma kaip Puntuko, Anykščių atmainos istorija. Panašu, kad tai Centrinės Afrikos regione išsivysčiusi atmaina, kuri šiuo atveju, kiek teko matyti jos protėvinę liniją B1.640, pasiekė šiek tiek aukštesnį dažnį Kongo respublikoje, tuomet daugiausiai pateko į prancūzakalbes Europos šalis ir ten tiesiog buvo aptikta sekoskaita kažkokių pavojingų trajektorijų. Būtent protėvinės atmainos atžvilgiu nebuvo matyti. Šiuo atveju panašu, kad turime iki 20 turimų genomų iš būtent B1.642“, – aiškino virusų tyrinėtojas.
Visgi, pasak G.Dudo, tai tikrai nėra neraminantis signalas.
„Vienas iš būdų, kaip tai galima nuspręsti, kad ne mokslininkai pirmi atėjo pas žiniasklaidą, o žiniasklaida pas mokslininkus atėjo klausti, ar čia yra didelė bėda. Tai šiuo atveju tikrai pavojaus ženklų nesimato“, – tvirtino jis.
G.Dudas taip pat spėjo, kad omikron atmaina galimai taps „paskutiniu lašu imunizacijos jūroje“.
„Kai žmonės, kurie kad ir yra skiepyti, persirgs, persirgs lengvai, kaip matome, mirčių greičiausiai bus visiškai minimumas skiepytų tarpe, ir būtent tai bus ir vos ne viena iš paskutinių imunizacijų tuo požiūriu, kad greičiausiai po jos būtų sunku įsivaizduoti, kad naujos bangos sukeltų tiek bruzdesio“, – kalbėjo jis.
Virusų tyrinėtojas pažymėjo, jog dėl augančių užsikrėtimo skaičių vertėtų pasisaugoti net ir tiems, kurie yra imunizuoti.
„Vien dėl to, kad galite tapti tiesiog to nenorėdamas vaikščiojančiu omikron židiniu, tai tą reikėtų turėti omenyje. Kitas dalykas – pats galimybių pasas galbūt labiau yra ekonominė priemonė, kuri leidžia verslams kilti atsidariusiems. Net jei galėtumėme užtikrinti, kad vienas kitą užkrėsti galėtų tik galimybių pasą turintys, vėlgi problema nėra ta pati, nes dauguma jų sirgtų lengvai“, – aiškino G.Dudas.
Atsakė į kritiką dėl antikūnų testų
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis savo ruožtu svarstė, jog su virusu galbūt kiekvienas ir nesusidurs, tačiau užsikrėtimų skaičius paaugs neišvengiamai.
„Tie, kas atsidurs tam tikrose aplinkybėse, kur to viruso bus daug, ir imuninis atsakas nebus pakankamas, greičiausiai mes tą patirsime. Bet geroji žinia, kad šitos atmainos sukeliami simptomai yra lengvesni daug ligų neturintiems žmonėms, tai greičiausiai didelių mirčių ar sunkių ligų formų neturėsime, bet bendrai sergančių tai neabejotinai turėsime“, – prognozavo K.Petrikonis.
„Šioje vietoje tas sąmoningumas ir tam tikras pasitikėjimas turbūt vienas iš svarbiausių, nugalint tokias situacijas“, – pridūrė jis.
Tam, kad Vyriausybė įvestų griežtesnius ribojimus ar nuspręstų skelbti karantiną, numatytas kriterijus – turi būti užimtos 240 ligoninių reanimacijų lovų. Visgi LSMU profesorius abejoja, kad tai nutiks.
„Turbūt sunku tikėtis, kad tie kriterijai bus viršyti, žiūrint į kitų šalių situacijas. Bet žinoti ir būti pasirengus įvykdyti kažkokį apsisaugojimą, sustabdant griūtį, jei ji tokia būtų, nes mes vis tiek prielaidomis vadovaujamės, o ne realia situacija, tai tam tikri kriterijai yra svarbūs“, – kalbėjo jis.
K.Petrikonis svarstė, kad visiško „uždarymo“ Lietuvai neprireiks.
„Turbūt įveiksime tą situaciją. Aišku, kiek čia bus Lietuvoje, nes kiekviena šalis skiriasi, ir neturime tokios broliškos šalies, kuri jau patyrė ir su kuria galima susilyginti, bet manau, kad ne“, – spėjo jis.
Vyriausybė neseniai priėmė naują tvarką, pagal kurią galimybių pasas nesuteikiamas atlikus antikūnų testą. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys teigė, kad tokie sprendimai priimti atsižvelgiant į naują atmainą šalyje.
„Atėjo ta tikrai grėsminga žinia su omikronu, ir, nori nenori, tu sunerimsti. <...> „Pažiūrėsim, kas bus“ turbūt išgyvenome praėjusių metų rudenį, kai turėjome labai nelinksmą situaciją ir paskui turėjome labai didelę bėdą. Lietuva išgyveno visa tai, ir teko priimti kažkokius racionalius sprendimus, ką mes galime toje situacijoje daryti.
Norėjome aiškiai pasakyti, kad, ekspertų manymu, antikūnų skaičius nėra standartizuotas, ir aš jau tikrai žinau atvejų, kai žmogus pasitikrino trijose laboratorijose ir gavo tris skirtingus atsakymus“, – kalbėjo L.Slušnys.
Pasak parlamentaro, šią problemą galėtų padėti išspręsti vieninga antikūnų tyrimų sistema, tačiau abejojama, ar tai pasiteisintų.
„Būtų nuostabiausia, jei sukurtumėme vieningą antikūnų tyrimo sistemą – pareikalauti iš visų laboratorijų dirbti su viena standartizuota metodika, chemine medžiaga ar aparatu. Ką tai reiškia – mes iš karto keldami tokį reikalavimą turime ištraukti pinigus iš kišenės ir padėti visoms laboratorijoms standartizuotą variantą. Tai kainuoja didelius pinigus, ir klausimas, vardan ko tu tai darai.
Čia iš esmės tada būtų taip: mes investuotumėme ne vieną milijoną eurų vardan to, kad tarsi gautumėme žmonių ramybę. Taip, ją gautumėme, bet klausimas, ar tą ramybę šitaip pirkti yra racionalu? Išleisti kelis milijonus ir tada toje pačioje žiniasklaidoje būti „obliuojamiems“, kad išleidome nežinia kam.
Tas reikėjimas yra toks, kad skiepo vis tiek reikia, turime sustiprinančiąją dozę turėti, nes vienintelis pigiausias valstybės kelias yra skiepai“, – pažymėjo L.Slušnys.
