Pastebima, kad net ir daug sudėtingesnėmis socialinėmis bei ekonominėmis aplinkybėmis buvę ministrų kabinetai gebėdavo išlaikyti aukštesnį visuomenės pasitikėjimo rodiklį. „Žinių radijo“ laidoje politikos apžvalgininkai įvertino, už ką visuomenė baudžia dabartinę Vyriausybę.
Pasigedo krypties
Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Saulius Spurga svarstė, kad šios Vyriausybės problema – jos „veido“ ir krypties stoka, kadangi sunku įvardyti, kokie šio ministrų kabineto svarbiausi tikslai.
„Labai atidžiai klausiau premjerės pasisakymo, ką Vyriausybė žada šiais metais. Ji įvardijo taip: įstatymas dėl valstybės tarnybos bus pateiktas Seime, žalioji reforma, įskaitant mokesčius, tūkstantmečio mokyklos bei mokslo ir inovacijų institucijų reforma.
Ar šie įvardyti punktai kaip nors rezonuoja su visuomene ar jos grupėmis? Kitas dalykas – šių įvardytų sumanymų apimtys ir jų tikslai. Iš karto galiu pasakyti, kad tai yra mini reformos, kai kurios iš karto gęstančios ir išnykstančios.
Pavyzdžiui, dėl mokslo ir inovacijų institucijų. Ar bus prijungtas vienas institutas prie kito, tai visuomenei nieko nereiškia. Lygiai taip pat ir kitos reformos“, – įvertino politologas.
S.Spurga pastebi, kad kol kas ir tokių reformų nesiimama.
„Reformų būna pozityvių, būna negatyvių, bet vienų ar kitų poreikių visuomenė turi. Bet Vyriausybė stovi vietoje. Toks stovėjimas vietoje gali būti ir pozityvus ta prasme, kad Vyriausybė galėtų daryti ir kažką blogo. Gal ji nedaro nieko blogo, ji kovoja su krizėmis, bet kol kas ji niekur visuomenės neveda“, – pabrėžė politologas.
Kompetencijos stoka?
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Šarūnas Liekis prastą Vyriausybės vertinimą sieja su ministrų kompetencija.
„Pradėkime nuo Vyriausybės kompetencijos, pradedant jos programa baigiant pačia Vyriausybe. Jau prieš metus sakiau, kad jos programa prastai parašyta. Puikiai atsimenu, kad ji net su sintaksės ir panašiomis klaidomis buvo pateikta“, – prisiminė politologas.
Š.Liekis įsitikinęs, jog šiame ministrų kabinete vyrauja išsilavinimo, akiračio, patirties stoka. „Aišku, žmonės ten skirtingi, jų įvairi kompetencija, bet bendras rodiklis yra pakankamai žemas“, – įvertino jis.
„Pradėkime nuo Teisingumo ministerijos. Bakalauro išsilavinimą turinti teisininkė nei vienoje pasaulio valstybėje nevadovauja Teisingumo ministerijai“, – pavyzdį pateikė Š.Liekis.
Konfliktų metai
Žurnalistė Eglė Samoškaitė laidos metu svarstė, kad Vyriausybė, konfliktuodama tiek su kitomis šalies institucijomis, tiek su užsienio valstybių vadovais, savo piliečių akyse sukuria prastą įvaizdį.
„Vyriausybė užsitarnavo konfliktiško vieneto vardą. Vyriausybė kovoja su prezidentu, mes kovojame su visokiais diktatoriais, esame nepatenkinti, kad A.Merkel skambina A.Lukašenkai. Esmė ta, kad iš Vyriausybės nuolat girdime konfliktą, ir toks jausmas, kad visi su visais susipykę.
Aišku, nėra taip, kad su visais, bet susikuria tam tikra chaoso idėja, kai jau sunku suvokti, ar kas nors geba su kuo nors konstruktyviai bendradarbiauti“, – įvertino ji.
Politologas S.Spurga pastebi, kad ir ankstesnės vyriausybės konfliktuodavo su Prezidentūra.
„Manau, kad Vyriausybė už savo darbus atsimėmė gerokai pylos. Kitos Vyriausybės irgi nuolat konfliktuodavo ir su prezidentais, ir nuolat būdavo skandalų. Gal ši Vyriausybė turi ir mažiau skandalų, tačiau ji stokoja vizijos, ryškesnių tikslų ir aiškaus, tiesaus, bet politiško, ne buhalterinio, pasakymo, kur ji veda Lietuvą“, – akcentavo jis.
Užsienio politikos klausimas
S.Spurga neatmeta, kad Vyriausybės nepopuliarumas gali būti susijęs ir su jos vykdoma užsienio politika, ypač – Kinijos klausimu.
„Taip pat didelė dalis apmąstymų ir mūsų vertinimų plaukia iš šios Vyriausybės užsienio politikos. Priešokiais padaromas kažkoks veiksmas, jis neparuoštas, nesuderintas su partneriais.
Po to ateina pasekmės, o visa tai vadinama vertybine politika, ir post-factum ją mėginama pagrįsti skambiais žodžiais. Manau, kad toks žaidimas visuomenės neįtikina, o dėl to ir reitingai, ir visi atsiliepimai yra prastoki“, – įvertino S.Spurga.
Žurnalistė E.Samoškaitė sutinka, kad dalis visuomenės pykčio gali kilti ir dėl šalies vykdomos užsienio politikos.
„Šioje situacijoje pikčiausia, kad daromi tokio lygio sprendimai, kurie turės įtakos mūsų valstybės gyvenimui ilgai konservatoriams išėjus iš valdžios. Nematau suderinamumo tarp Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos su partneriais, kaštų ir naudos analizės.
Galiausiai elementaraus paaiškinimo visuomenei, ką darome. Nes teiginiai apie vertybinę užsienio politiką yra pudros metimas į akis, tikintis, kad visi yra kvailiai“, – kalbėjo ji.
Nėra kvalifikuotas veiklos vertinimas?
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad toks I.Šimonytės Vyriausybės reitingų kritimas nėra kvalifikuotas Vyriausybės veiklos vertinimas, bet greičiau gyventojų emocijų raiška.
„Nemanau, kad visuomenė kvalifikuotai vertina I.Šimonytės ir viso ministrų kabineto darbą. Visuomenė, darydama įtaką reitingams, iš tikrųjų deklaruoja savo emocijas dėl savo pačių padėties, galimybių sumažėjimo, problemų padaugėjimo. Visa tai jie suverčia kažkam, kas jų galva yra atsakingas“, – įvertino L.Bielinis.
Be to, politologas įsitikinęs, kad dabartinės koalicijos nebūtų kuo pakeisti.
„Opozicijos gretose matome nesutarimus ir nesusikalbėjimus. Neįsivaizduoju, kaip galėtų kalbėtis valstiečių žaliųjų sąjunga su S.Skvernelio vadovaujama frakcija. Kaip galėtų socialdemokratai susikalbėti su kai kuriomis frakcijomis.
Opozicija iš tikrųjų yra suskaldyta, nesusikalbanti, ir dėl tos priežasties kitokios koalicijos negu yra dabar mes kol kas matyti negalime. O tai reiškia, kad ši koalicija nulems ir Vyriausybės veiklos galimybes“, – kalbėjo L.Bielinis.
