Problema – pažeidžiamų asmenų identifikavimas
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė laidoje sakė, kad rekomendacijos nors ir nieko iš esmės naujo nepasako, tačiau vis dėlto atkreipia dėmesį, kad Lietuva turėtų vykdyti žmogiškesnę politiką. Direktorė labiausiai pabrėžė problemą, kad nėra tinkamai identifikuojamos pažeidžiamų asmenų grupės.
„Man atrodo, kad vienas akivaizdžiausių klausimų, kuriuos kelia ir „Frontex“, ir žmogaus teisių organizacijos, ir, matyt, tas klausimas bus keliamas ir prikaišiojamas Lietuvai ir ateityje, tai yra tai, kad Lietuva neturi aiškios pažeidžiamų grupių identifikavimo sistemos.
Atstumiami nuo sienos yra beveik visi be išimties, mes turime tik vieną kitą asmenį, kuris yra įleidžiamas humanitariniais pagrindais. Mes nežinome, kiek tarp tų žmonių, kurie yra ir buvo prie Lietuvos sienos, buvo įtraukti į prekybą žmonėmis, kiek ten vaikų, kiek nėščių moterų, kiek žmonių turinčių negalią ir panašiai“, – pabrėžė J.Juškaitė.
Tuo tarpu Seimo narys Audronius Ažubalis į „Frontex“ teikiamas rekomendacijas žiūri atsargiau.
„Šita agentūra jau kurį laiką užsitarnavo tarp politikų, praktikų ir bendrai europinėje politinėje bendruomenėje nevienareikšmį autoritetą. Labai gera rekomenduoti, kai už nieką neatsakai. Pasakykite man nors vieną atvejį, kai „Frontex“ padėjo įveikti nors vieną migrantų krizę. Nėra tokių atvejų“, – svarstė politikas.
A.Ažubalis taip pat sakė, kad verta atkreipti dėmesį į tai, kad rekomendacijos yra ne iš visos agentūros, o tik vieno jos skyriaus, tačiau vieną iš jau minėtų rekomendacijose problemų įžvelgia ir Seimo narys. Anot jo, Lietuvai trūksta stipresnės pažeidžiamų asmenų grupių identifikacijos sistemos.
„Iš tikrųjų, tai yra problema. Tradicija tarp migrantų yra, ypatingai vyrų, mažinti savo amžių. Dabar, berods nuo birželio mėnesio buvo atsiradę 202 nelydimi nepilnamečiai. Tai prioritetas, be jokios abejonės, tačiau atlikus nuodugnius tyrimus, tik 29 iš jų nustatyti kaip nepilnamečiai, o vėliau iš tų 202 dar 107 pasišalino“, – pasakojo A.Ažubalis.
Veikia dvigubi standartai
Anot Žmogaus teisių centro direktorės su migrantų įsileidimu Lietuvoje veikia dvigubi standartai. Specialistė sakė, kad jei Baltarusiją norima vadinti ekonomiškai saugia valstybe migrantams, tuomet reiktų keisti ir iš Baltarusijos priimamų migrantų priėmimo politiką.
„Lietuva tokiu atveju turėtų keisti šiuo atveju ir savo prieglobsčio politiką Baltarusių atžvilgiu. Lietuva nelaiko Baltarusijos saugia valstybe ir iš jos ateinantys žmonės čia gauna ne tik prieglobstį, bet ir galimybę nuolat gyventi Lietuvoje. (...)
Mes nesigilinam arba bandom apsimesti, kad iš neteisės gimsta teisė. Galbūt mums nepatinka prieglobsčio direktyvos, galbūt mums nepatinka kažkokios konvencijos, Europos žmogaus teisių teismo sprendimai. Gali nepatikti, tačiau pirmiausia turi būti pakeistos tam tikros nuostatos, turi būti reformuota sistema, jeigu toje sistemoje dalyvaujančios šalys sutinka, mano, kad dabartinė sistema yra ydinga ir tik tada galima taikyti“, – įsitikinusi J.Juškaitė.
Atsakydamas į tokį pašnekovės teiginį, Audronius Ažubalis skatino nepainioti ekonominių migrantų, kurie bando patekti į Lietuvą, su politiniais migrantais, kurie bėga nuo Baltarusijos politinio rėžimo.
Priimami įstatymai – pertekliniai
Laidoje taip pat dalyvavęs advokatas Petras Ragauskas išsakė nuomonę, kad priimami sprendimai dėl migrantų politikos apskritai šiuo metu yra pertekliniai.
„Ekstremalioji padėtis buvo paskelbta dėl antplūdžio migrantų, tai mes jo neturime šiuo metu. Jeigu grįžtume į rugpjūčio mėnesį, tada taip. Toje situacijoje galėtume kalbėti apie terminų tęsimą, apie tai, kad reikia dar kelių mėnesių ar net pusmečio, bet kai šitokiame kontekste atsiranda įstatymas, kuris dar tęsia šitą neapibrėžtumą, kai realiai net rudens pradžioje buvo pasibaigęs pagrindinis srautas, man atrodo tiesiog nesusipratimas“, – sakė P.Ragauskas.
Į tokius teiginius atsakė Ministrės Pirmininkės patarėja migracijos klausimais Audra Sipavičienė. Jos teigimu, dabartinė vykdoma politika ir yra priežastis sumažėjusių migrantų srautų, todėl nutraukti ją būtų neprotinga.
„Ta problema galbūt ir atslūgusi būtent todėl, kad yra tokia politika. Ar tikrai reikalinga politika, kuri reaguoja į pasekmes, ar geriau reikalinga politika, kuri vykdo prevenciją?
Mano supratimu, labai svarbu prevencija. Būtent, kai esi atsakingas už šalį. Ne už vieną migrantą, ne už tą, kuris vienas sušalęs, bet esi atsakingas už visus srautus ir visą šalį. Prevencija yra pats geriausias dalykas. Aš sakyčiau ne atstūmimo, o neįleidimo politika, mano supratimu, yra labai teisinga, nes ji tuos srautus ir stabdo“, – sakė A.Sipavičienė.
Advokatas reaguodamas į Seimo priimtą migrantų sulaikymo termino pratęsimą sakė, kad problema yra kitoje vietoje. Jo teigimu, toks įstatymas yra priimtas dėl to, kad nesuspėjama išnagrinėti visų prieglobsčio prašymų, nors tam yra visos galimybės. Teisininkas taip pat sakė, kad pagal Konstituciją laisvės atėmimas be teismo gali būti iki dviejų parų.
Audra Sipavičienė atsakė, kad toks įstatymas nėra laisvės ribojimas ir pratęsto termino metu visi migrantai ir toliau turi galimybę kreiptis į teismą.
„Tai yra ne asmens laisvės apribojimas, o judėjimo apribojimas ir apribojimas ten, kur migrantai neturi teisės. Tai yra, migrantas neturi teisės būti Lietuvoje, nes jis atvyko neteisėtai, migrantas nori vykti į Vokietiją, bet jis neturi teisės. Dauguma migrantų, jei juos paleidi į laisvę, tai jie ir būna ten, kur jie neturi teisės būti.
Su šiuo įstatymu yra apribojama ir toliau, tačiau jie gali kreiptis į teismą, visi gali. Ir teismas tada nuspręs, ar tas sprendimas (dėl prieglobsčio – aut.) geras, ar blogas. Apribojimas teisių yra tik tiems, kuriems yra neigiamas sprendimas“, – sakė premjerės patarėja migrantų klausimais.
Į dalį rekomendacijų jau yra atsižvelgta
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius laidoje sakė, kad į dalį „Frontex“ pateiktų rekomendacijų jau yra atsižvelgta ir jos yra vykdomos.
„Galiu paryškinti Vidaus reikalų ministerijos poziciją, kad į dalį rekomendacijų jau yra atsižvelgta. Pavyzdžiui, perkeliant neteisėtus migrantus iš užkardų į registracijos centrus – šeimos ir nelydimi vaikai arba pažeidžiami asmenys yra prieglobsčio centruose, administruojamuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vyrai yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos administruojamuose centruose. Ši rekomendacija yra įvykdyta“, – vieną iš vykdomų rekomendacijų įvardijo viceministras.
Viceministro teigimu, minimos rekomendacijos nebuvo oficialiai pateiktos. Tai veikiau vidinis susirašinėjimas, tačiau ne į visus jame pateikiamus siūlymus verta kreipti dėmesį.
„Ta rekomendacija šiai dienai yra vidinis „Frontex“ susirašinėjimas, nebuvo laiškas siųstas Vyriausybei ar kažkas panašaus. Tai yra jų elektroninis laiškas sienos apsaugos tarnybai, šiai dienai yra toks jo statusas.
Jeigu mes sulaikome prie sienos ir nukreipiame į sienos kontrolės punktą, tai praktiškai tęsiame atviros sienos politiką, o tokios prabangos mes negalime sau leisti. Bet jeigu migrantai ateina patys į pasienio kontrolės punktą, be abejo, jie tada gali užpildyti prieglobsčio prašymą. Sieną kirsti neteisėtoje vietoje, tikrai tokios galimybės nenumatome. (...)
Tai nuosekli tiek Vyriausybės, tiek Vidaus reikalų ministerijos pozicija, kad turime saugoti savo sieną, pasipriešinti hibridinei atakai ir nuosekliai vykdyti savo politiką“, – sakė Vidaus reikalų viceministras.
A.Abramavičius taip pat minėjo, kad tokios teikiamos rekomendacijos parodo, kaip skaidriai Lietuva dirba su pagalbos institucijomis.
„Mes dirbame su „Frontex“ ir Europos Sąjungos pagalba labai skaidriai. Dėl to įsileidę „Frontex“, mes suteikiame jiems galimybę fiksuoti tam tikrus pažeidimus. Jeigu kalbame apie Lenkiją, tai ten nėra „Frontex“, nėra ir pažeidimų.
Čia yra mūsų skaidrios politikos išdava ir tai yra labai gerai. Ir tas gaunamas rekomendacijas irgi vertinkime pozityviai“, – teigė Vidaus reikalų viceministras.
