Jau po pirmo pažeidimo darbdavių pamokslą išklausęs vilnietis neslėpė nevilties, kada per trumpą laiką įmonė gavo dar 7 pranešimus apie padarytus kelių eismo pažeidimus, nors Laurynas buvo tikras, kad greičio neviršydavo.
Po dviejų mėnesių galiausiai gavęs baudą Laurynas pamatė, kad ji – ne už greičio viršijimą, o likusių 7 nusižengimų buvo galima išvengti, jeigu apie pažeidimo pobūdį vairuotojas būtų informuotas iš karto. Savo ruožtu policija pabrėžia, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta net praėjus dviem metams nuo nusižengimo padarymo dienos, ir akcentuoja pačio vairuotojo atsakomybę.
Etatinis pažeidėjas?
Į portalo lrytas.lt redakciją kreipęsis vilnietis stebėjosi, kodėl policija „tempia gumą“ skirdama nuobaudas. Praėjus 8 dienoms po to, kai greičio matuoklis užfiksavo administracinį teisės pažeidimą, įvykdytą Lauryno vairuojamo įmonės automobilio, įmonė gavo automatiškai suformuotą laišką iš policijos, kuriame nurodoma tik pažeidimo užfiksavimo vieta ir prašoma nurodyti automobilį vairavusį asmenį.
„Po beveik dviejų su puse mėnesių po pažeidimo (jei tiksliai, tai po dviejų mėnesių ir aštuonių dienų) į asmeninį elektroninį paštą gavau pranešimą apie įvykdytą administracinį nusižengimą. Pasirodo, tai visai ne greičio viršijimo nusižengimas, o automobilio vairavimas neturint civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.
Per tuos du su puse mėnesio įmonė gavo dar bent 7 automatinius pranešimus apie įvykdytus administracinius nusižengimus skirtingose vietose. Kai kurios vietos pasikartoja“, – pasakojo Laurynas.
Vilnietis neslepia, kad įmonės vadovai tikrai neapsidžiaugė nuolat gaunamais pranešimais apie pažeidimus, o kolegos Lauryną net pakrikštijo „lakstūnu“.
„Darbdaviai grasino, kad atims automobilį. Du mėnesius gyvenau baimėje ir nežinomybėje, ar nereikės „padžiauti teisių“ už pakartotinius pažeidimus. Taupiau pinigus, kad galėčiau susimokėti baudas, kurių sumų nežinojau. Vis dar nežinau, ar tos sumos su kiekviena bauda vis didės“, – nerimavo Laurynas.
Tačiau informacija apie likusius pažeidimus jo dar nepasiekė – tikėtina, kad didžioji dauguma ar net visi minėti pažeidimai bus už tą patį – neturėjimą privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.
„Visą mėnesį visur važiavau daug mažesniu už leistiną greičiu, ir vis tiek kiekvieną kartą po išvažiavimo „pareidavo“ bauda. Kai tik išvažiuoju, taip bauda“, – bejėgiškumo jausmą prisimena Laurynas.
Anot jo, įmonės vadovai dabar jau pripažįsta, kad draudimą pamiršo pratęsti. Tačiau jeigu policija jau ties pirmuoju pažeidimu būtų įvardijusi pažeidimą arba greičiau atsiuntusi informaciją apie jį, draudimas būtų nupirktas ir būtų išvengta tolimesnių pranešimų.
„Taip pat iškyla saugumo klausimas. Jei neduokdie šis automobilis būtų patekęs į avariją, jam negaliotų jokie draudimai. Taip tarsi gaunasi, kad policija žino apie pažeidimą, bet to nepraneša.
Klausimas kodėl? Kodėl taip lėtai veikia „automatinė sistema“, kodėl negalima įrašyti pažeidimo pobūdžio į pirminį informavimą apie pažeidimą, jeigu jis aiškiai žinomas, kodėl negalima užkirsti kelio galimiems nesusipratimams autoįvykio atveju.
Dar viena keista mintis kyla, kad gal tokiu būdu policija pasipelno. Pirma bauda minimali, antra, tikėtina, bus didesnė, nes pažeidimas pasikartojantis, tolimesnės dar didesnės ir tokiu būdu susidarys rimta suma sumokėjimui.
Ir nors nuo žioplumo vaistų nėra (dėl nepastebėto draudimo neturėjimo), o nežinojimas, kad toks pažeidimas yra daromas, neatleidžia nuo atsakomybės, bet gavus pačią pirmą baudą greitai, būtų išvengta tiek vėlesnių baudų, tiek darbo pildant atsakymus policijai, tiek sutaupyta pinigų bei atstatytas vairuotojo bei aplinkinių saugumas“, – įsitikinęs Laurynas.
Numatytas ilgas terminas
Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis portalą lrytas.lt informavo, kad pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo formuojamas juridiniam asmeniui automatiniu būdu ir informacija apie nusižengimo tipą pranešime nėra numatyta.
„Informacija apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą nėra pateikiama, nes juridinio asmens vadovas nėra nei atsakomybėn traukiamas asmuo nei nukentėjusysis ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato teisės susipažinti su bylos medžiaga“, – aiškino R.Siaurusaitis.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas pabrėžia, kad kodekse numatytas ilgas nuobaudos paskyrimo terminas.
„Administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos“, – įvardijo jis.
R.Siaurusaitis taip pat akcentuoja vairuotojo atsakingumo klausimą.
„Pažymėtina, kad vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 227 punktu, viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.
Be to, prieš kelionę vairuotojai turėtų įsitikinti, kad transporto priemonė techniškai tvarkinga, turi galiojantį privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, techninę apžiūrą bei vairuotojas turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, nelaukiant kol policijos pareigūnai sustabdys, t. y. kiekvieno vairuotojo atsakingumo klausimas.
Taip pat yra įprasta praktika, kad draudimo kompanijos informuoja transporto priemonės savininką (valdytoją) apie besibaigiantį privalomojo civilinės atsakomybės draudimo galiojimą“, – pastebėjo jis.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.
