Tradicinė „Baltijos tyrimų“ apklausa, atlikta lapkričio pabaigoje, parodė, jog trys iš dešimties apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų optimistiškai vertina 2021-uosius, – mano, kad šie metai jiems asmeniškai buvo sėkmingi.
Pusė apklaustųjų nurodė, kad jiems šie metai buvo nei sėkmingi, nei nesėkmingi, o penktadalis juos apibūdino kaip nesėkmingus.
Palyginti su pernykščio rudens tyrimo rezultatais, vertinimai nesikeitė, bet nuo ikipandeminių 2019-ųjų per dvejus metus net 13 proc. sumažėjo teigiančių, kad besibaigiantys metai jiems asmeniškai buvo sėkmingi.
Mažiausiai žmonių, metus vertinančių kaip sėkmingus, ir daugiausia vertinančių kaip nesėkmingus buvo per 2009-ųjų pasaulinę ekonominę krizę ir dvejus metus po jos.
2021-uosius kaip jiems sėkmingus dažniau už kitus nurodė jaunimas iki 30 metų (49 proc.), didmiesčių gyventojai (39 proc.), respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą (40 proc.) ir didžiausias (per 1500 eurų) šeimos pajamas per mėnesį (41 proc.), vadovai (46 proc.), specialistai ir tarnautojai (43 proc.).
Priešingos nuomonės laikėsi mažesnių miestų žmonės, respondentai, turintys vidurinį ar profesinį išsilavinimą, gaunantys mažiausias šeimos pajamas per mėnesį, pensininkai, bedarbiai, namų šeimininkės, taip pat lenkų tautybės gyventojai.
Tik 7 proc. apklaustų suaugusių šalies gyventojų besibaigiančius metus įvertino kaip sėkmingus Lietuvai, o kad 2021-ieji šaliai buvo nesėkmingi, mano maždaug šeši iš dešimties respondentų.
Blogesni vertinimai buvo tik kriziniais 1999 ir 2009 metais.
Pesimistų (manančių, kad Lietuvai metai buvo nesėkmingi) dalis, palyginti su pernykšte apklausa, padidėjo 13 proc., o optimistų sumažėjo 3 procentais. Matyt, tai neturėtų stebinti, nes 2021-aisiais Lietuvą talžė net kelios negandos – nesibaigianti koronaviruso pandemija, neteisėtų migrantų srautai iš Baltarusijos, didėjančios elektros, dujų, prekių ir paslaugų kainos.
Kaip ir anksčiau, žmonių vertinimai labai priklauso nuo to, ar jiems asmeniškai metai buvo geri ar blogi. Antai net aštuoni iš dešimties asmeniškai nepatenkintųjų besibaigiančiais metais nurodė, kad 2021-ieji buvo nesėkmingi ir visai Lietuvai, o kad metai visiems mums buvo sėkmingi, iš jų mano tik pusė procento.
Nekokios ir ateities prognozės. Vos šeštadalis apklaustųjų įsitikinę, jog 2022-ieji bus geresni mūsų šaliai, o kad kiti metai bus blogesni, nurodė keturi iš dešimties apklaustųjų.
Trečdalis respondentų ateinančių metų tikisi tokių pat kaip ir šie.
Per pastaruosius dvylika mėnesių nuostatos dėl kitų metų pakito nedaug (5 proc. padaugėjo nesitikinčių nei pagerėjimo, nei pablogėjimo). Panašios nuotaikos buvo 2011 m. – iš karto po ekonominės krizės.
Pažvelgus į pernykštės apklausos rezultatus matyti, kad tada gyventojų išsakyti lūkesčiai dėl 2021-ųjų nepasitvirtino.
Nors tada žmonės ir nesitikėjo būsimų metų kaip sėkmingų Lietuvai, šį rudenį 2021-uosius žmonės įvertino gerokai blogiau, nei vylėsi prieš 12 mėnesių.
2020-ųjų rudenį geresnių kitų metų šaliai tikėjosi 20 proc. respondentų, o dabar kaip sėkmingus 2021-uosius įvertino tik 7 proc. apklaustųjų. 2021-uosius blogesnius nei anksčiau pernai prognozavo keturi iš dešimties apklausos dalyvių, o šiemet juos, kaip blogus Lietuvai, įvertino beveik šeši iš dešimties asmenų.
Trumpai tariant, net pesimistinė ateities prognozė jau antrus metus iš eilės nepasitvirtino – gyventojų nuomone, ir 2020-ieji, ir 2021-ieji buvo gerokai blogesni, nei jie vylėsi.
Didesni pesimistai dėl 2022 metų yra žmonės, gyvenantys kaime ar mažesniuose miestuose, nebaigę vidurinio išsilavinimo, gaunantys mažiausias (iki 800 eurų) šeimos pajamas per mėnesį, bedarbiai, namų šeimininkės, pensininkai, darbininkai, ūkininkai, valstybinio sektoriaus darbuotojai.
Geresnių būsimų metų labiau tikisi jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didžiausias pajamas, vadovai, specialistai, tarnautojai, privataus sektoriaus darbuotojai.
Skelbiant šiuos duomenis būtina nuoroda į „Lietuvos rytą“.
