Buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Darius Kuolys sakė neprisimenantis, kad ankstesnėse valdžiose būtų tokio masto nesutarimų.
„Ne, mano atminty to nebuvę. Nors teko dirbti ir pirmojoje Vyriausybėje, kai įtampų tikrai būta ir nemažų. Vis dėlto visi nesutarimai, skirtingos nuomonės buvo derinamos kabinetuose, susėdus, tariantis, kad ir karštai diskutuojant, bet diskutuojant viduje“, – sakė istorikas.
D.Kuolio nuomone dabartinius nesutarimus stipriai lemia pasirinktos silpnos komandos tiek Vyriausybėje, tiek prezidentūroje. Ypač didelė spraga matoma ministrų kabineto veiksmuose.
„Aš manau, kad mes turime labai silpnas komandas visur. Ir prezidento komanda yra silpna, ir prezidentas, deja, nepasiruošęs ir per metus nedaug pastangų dėjo, kad ruoštųsi, (...) ir, deja, mūsų Vyriausybė yra paaugliškai narciziška.
Man atrodo, kad dirbama yra straipsniams, paspaudimams, priėmimams užsienyje (...). Tai yra labai paaugliška politika, mano įsitikinimu. Negalvojama yra apie visuomenę ir apie Lietuvos valstybės poreikius ilgalaikius“, – sakė D.Kuolys.
Tokiai nuomonei pritarė ir Šarūnas Liekis. Jis taip pat pridūrė, kad koją kišti gali ir neteisingai paskirstyti interesai, ypač, kai yra koncentruojamasi į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV).
„Čia yra kova tarp valdžių. Akivaizdu, kad Vyriausybė nori sau palankaus prezidento, o prezidentas nori sau palankios Vyriausybės ir iš to kyla pagrindinis konfliktas. Ši situacija turi daug dedamųjų. Iš vienos pusės tai subjektyvūs faktoriai, asmenybiniai dalykai, brandumas, nebrandumas, tas paaugliškumas, kurį mes matome kiekvieną dieną. (...)
JAV yra 17 valstybė Lietuvoje pagal investicijas. Kitaip sakant, Lietuvoje Amerikos nėra ir Amerika neturi čia ką saugoti. Kai bandoma žaisti visus kitus žaidimus ir įsivaizduoti, kad čia kažkas puls kažką ginti ir yra didelis interesas, tai labai klystama“, – svarstė profesorius.
Paklaustas, ar po dabar vis dar aktualaus „Belaruskalij“ trąšų skandalo kažkuri iš dviejų aptariamų pusių sustiprėjo, Š.Liekis pabrėžė, kad Vyriausybė šioje situacijoje galėjo tik susilpnėti.
„Vyriausybė tikrai nesustiprėjo šiame kontekste, nes vis dėlto pasitvirtino skeptikų nuomonė, kad buvo blefuojama ir iš esmės nieko nenorima keisti. Politika irgi pasirodė prieštaraujanti tiems principams, kurie yra deklaruojami. Na, ir kitas labai svarbus momentas, kiek mes čia kaip valstybė esame šios situacijos auka, o kiek mes prisidedame prie to tarptautinio nestabilumo dabartinio.
Situacija tikrai nėra geresnė ir kitą mėnesį Vyriausybės reitingus tikrai matysime žemesnius negu šį mėnesį“, – teigė Š.Liekis.
Trečiadienį yra planuojamas užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir prezidento Gitano Nausėdos susitikimas. Nors profesoriaus manymu daug kas iš esmės priklausys nuo pokalbio eigos, tačiau gali būti kalbama ir apie prezidentūros sukeltą neapsisprendimo įspūdį.
„Labai daug kas priklausys nuo pokalbio, bet sakyčiau, kad viena tokia rimtesnė prezidentūros komunikacijos problema buvo tai, kad vis dėlto daugybę tų nelogiškų, realiai kenkiančių Lietuvos interesams žingsnių, kuriuos vykdė Užsienio reikalų ministerija, buvo bandoma vienaip ar kitaip dangstyti.
Buvo bandoma spręsti Užsienio reikalų ministerijos sukurtas problemas. Instituciškai prezidentūra bandė jas spręsti na ir tai sukūrė neryžtingumo ir neapsisprendimo įspūdį visuomenei“, – sakė Š.Liekis.
D.Kuolys taip pat sakė, kad ir taip blogus Vyriausybės ir prezidentūros santykius dar labiau susilpnino per „Belaruskalij“ skandalą paviešinta konfidenciali informacija.
„Pasižiūrėkime, kokio mentaliteto žmonės yra, kad jie gali aukoti prezidentūros konfidencialią informaciją. Kokie pasitikėjimo ryšiai apskritai galimi. Kuo mes verčiame valstybę? Vaikų darželiu. Na šitaip negali būti.
Dėl šito dalyko buvusiems užsienio reikalų ministrams skauda širdį. Vis tiek valstybė buvo kuriama šiek tiek oriau, šiek tiek patikimiau, buvo galvojama apie jos patikimesnę padėtį ir negalvojama apie tai, kad vieną dieną ateis vaikai žaisti tą valstybę“, – svarstė D.Kuolys.
