„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas V.Jurkonis įvertino tikimybę, kad tokių veiksmų Minsko režimas iš tiesų imtųsi, ir kokios jų pasekmės būtų Lietuvai.
Nauji grasinimai
Trečiadienį A.Lukašenka pareiškė, kad sustabdžius baltarusiškų trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą, Minskas galėtų imtis atsakomųjų veiksmų stabdydamas per Baltarusiją į Lietuvą vežamus krovinius.
„Nėra jokia naujiena tie grasinimai, tas šantažas – jis buvo ir anksčiau. Žinau, kad ir įvertinimas to daromas Lietuvoje. Bet tai yra toks grasinimas iš beviltiškumo – Baltarusijos ekonominė situacija yra sudėtinga, suprantama, kad jei jis iš desperacijos tokių veiksmų imtųsi, visų pirma šautų sau į koją“, – įsitikinęs politologas.
V.Jurkonis pabrėžia, kad dėl tokio sprendimo, kaip ir dėl kitų režimo veiksmų, pirmiausiai kentėtų Baltarusijos žmonės.
„Negalima atmesti varianto, kad tokių veiksmų bus griebtasi, bet tuomet deguonies Baltarusijos ekonomikai iš viso neliktų ir kalbėtume tada apie kur kas greitesnius pokyčius, negu vyko per pastaruosius pusantrų metų“, – pastebėjo jis.
Politologo teigimu, net ir vertinant galimus nuostolius, Lietuvai svarbi yra ilgalaikė perspektyva.
„Esame tranzito valstybė, bet žinome iš istorijos su Rusija, kad prireikus, galime persiorientuoti. Šiuo atveju klausimas yra trumpalaikė ir ilgalaikė perspektyva.
Ilgalaikė perspektyva vis dėlto yra mūsų nacionalinis interesas, kad kaimynystėje būtų saugu, kad būtų prognozuojamos valstybės. Ir manau, kad pasikeitus Baltarusijos valdžiai, tai, ką mes darėme ir dėl ko kentėjome per pastaruosius pusantrų metų, bus milžiniška investicija į Baltarusijos ir Lietuvos dvišalius santykius“, – pabrėžė jis.
V.Jurkonis nesutinka su teigiančiais, kad Lietuva savo užsienio politika tik dar labiau stumia Baltarusiją į Rusijos „rankas“.
„Tas, kas seka Baltarusiją ne pastaruosius mėnesius, o kelerius metus, žino, jog tokia retorika jau skambėdavo. Dalis iš to buvo įgyvendinta, bet tik dėl to, kad Kremlius tai subsidijuoja.
Kitaip tariant, matant tuos veiksmus, man atrodo, turėtų būti mažiau verkšlenančių ir tauzijančių, neva viską praris Kremlius dėl to, kad mes reikalaujame demokratijos ir žmogaus teisių. Ne, būtent A.Lukašenka yra tas, kuris išparduoda Baltarusiją gabalėlis po gabalėlio
Vėlgi, mūsų strateginis, nacionalinis interesas yra, kad tokio kaimyno, su tokia valdžia, kuri įkaitais pagrobusi visą šalį ir visus jos žmones, šalia nebūtų“, – įsitikinęs politologas.
V.Jurkonis nesutinka, kad Lietuvos galimybės kelti Baltarusijos klausimą per tarptautines institucijas susvyravo dėl tebesitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą skandalo.
Anot jo, per pastarąjį pusmetį daugelis tarptautinės bendruomenės narių įsitikino, kad Baltarusijos režimas nėra tik vidaus politikos, bet viso regiono saugumo problema.
„Tai ir „Ryanair“ istorija, migrantų istorija pasienyje ir visa tragedija, į kurią juos stumia Baltarusijos režimas. Tai nėra kaimynystės problema, tai problema ir Vidurio rytams, ir Irakui – tam pačiam Kremliui iš principo tai yra problema.
Manau, kad supratimo, jog visas šitas Baltarusijos nebaudžiamumas blogai baigėsi ne tik Baltarusijos žmonėms, bet ir kaimynams, yra vis daugiau“, – pastebėjo V.Jurkonis.
Atsakomieji veiksmai
A.Lukašenka pranešė, kad Minskas galėtų imtis atsakomųjų veiksmų stabdydamas per Baltarusiją į Lietuvą vežamus krovinius.
„Kažkaip visiškai neprisimenama, kad Ukrainos užsienio prekybos apyvarta, pavyzdžiui, tik su Lietuva per mūsų šalį šiemet siekė apie tris milijonus tonų, įskaitant ir per valstybės sienos Gomelio atkarpą“, – A.Lukašenką cituoja Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
Jis taip kalbėjo trečiadienį Gomelyje, dalyvaudamas naujo vykdomojo komiteto pirmininko pristatyme.
„Aš nesuprantu, ką galvoja lietuviai, stumdami ant mūsų. Uždarysime šį tranzitą, tegul keliauja per Vokietiją arba tegul bando per Lenkiją – kainuos tris kartus brangiau“, – pareiškė autoritarinis Baltarusijos lyderis.
A.Lukašenkos teigimu, tai būtų labai solidus potencialas atsakui į „visą šitą lietuvišką maišalynę dėl Klaipėdos uosto“.
