Tuo metu, kai dėl įvairių veiksnių brangsta popierius, elektra, kuras, taip pat brangsta darbo jėga, Lietuvos spaudos leidiniams sugalvota užkrauti dar vieną naštą. Realiai monopolininko situacija besinaudojantis „Lietuvos paštas“ šių metų pabaigoje pranešė, kad 100 proc. (!) brangins leidinių prenumeratos pristatymą miestuose. Apie 80 proc. visų asociacijos leidinių prenumeratos pristatantis „Lietuvos paštas“ tokį sprendimą pateikė metų pabaigoje, kai jau surinkta didžioji dalis leidinių prenumeratos kitiems metams. Dėl šios priežasties leidėjai neturi net teorinės galimybės kažkokiu būdu kompensuoti patiriamus nuostolius.
Laikraščių ir žurnalų leidėjai ne kartą kreipėsi į Vyriausybę bei Susisiekimo ministeriją, pranešdami apie susiklosčiusią sudėtingą situaciją bei prašydami surasti kitokį sprendimą, nes daliai leidėjų tokie kainų pokyčiai gali būti nepakeliami. Padidinus laikraščių ir žurnalų kainas ir taip sumažinus tradicinės žiniasklaidos prieinamumą, valstybė turės daugybę problemų dėl manipuliacijų viešąja nuomone, dezinformacijos ir sumaišties informaciniame lauke.
Vyriausybėje leidėjų susirūpinimas iš pradžių buvo lyg ir išgirstas, buvo žadama rasti lėšų nuostolių kompensavimui, tačiau galų gale paaiškėjo, kad lėšų trūksta ir leidėjai paliekami patys kapanotis iš susiklosčiusios situacijos. Prenumeratos pristatymo kompensavimas kaimo vietovėse nespendžia staigaus, neplanuoto ir drastiško kainos didėjimo ir dėl to atsirandančių problemų miestuose. Nors iš pradžių Vyriausybėje buvo dalijami pažadai, kad „viskas bus gerai“, prieš pat Naujus metus paaiškėjo, kad... nebus.
Susisiekimo ministerija, besirūpindama valstybės valdomos įmonės „Lietuvos paštas“ pelningumu, pamiršo keletą svarbių dalykų. „Lietuvos pašto“ pelningumą spaudos leidinių sąskaita padidinti galima labai greitai, tačiau tai tikrai nesukurs teigiamo efekto valstybėje, kol kaštai tiesiog bus perkeliami ant svetimų pečių, o ne sprendžiama, kaip efektyviau valdyti šią didžiulę įmonę. Net išoriškai stebint, šioje didelėje struktūroje akivaizdžiai trūksta ūkiškumo ir tvarkos, o atpirkimo ožiais dėl to tampa spaudos leidinių leidėjai. Išnaudojant konkurencijos nebuvimą, kaina didinama būtent prenumeratos pristatymui, nors „Lietuvos paštas“ taip pat teikia ir kitas paslaugas – pristatinėja ir siuntas, platina reklamos medžiagą gyventojams. Apie šių paslaugų brangimą kažkodėl girdėti neteko, galbūt dėl to, kad šioje srityje „Lietuvos paštas“ jaučia stiprią konkurenciją? „Lietuvos pašto“ paslaugos taip pat parodo, kad jie prenumeratos pristatymo rinkoje realiai yra vienvaldžiai – net sutartyje numačius pristatymo laiką, leidinys skaitytoją kartais pasiekia po kelių dienų.
Dabartinė valdžia neturėtų pamiršti, kad sumažėjus spaudos prieinamumui, padidės įvairaus plauko „celofanų“ įtaka viešosios informacijos lauke. Nepatikrintų faktų skelbimas, tam tikrų iš anksto nustatytų tikslų siekimas, klaidingos informacijos sklaida – tokia bus kasdienybė, jei šiandien valdžia neįvertins to poveikio, kurio bus sulaukta tradicinius spaudos leidinius išstūmus iš rinkos.
Asociacija „Nacionalinė spauda“ ragina Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją deramai įvertinti savo sprendimų pasekmes ir neatidėliojant imtis veiksmų, reikalingų Lietuvoje išsaugoti patikimą ir objektyvią žiniasklaidą bei užkirsti kelia dezinformacijai ir manipuliacijoms.
