Remiantis antradienį paskelbtais pirminiais šiemet vykusio gyventojų surašymo duomenimis, 2021 metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. žmonių.
Tuo metu prieš 10 metų šalyje gyveno 3 mln. 43,4 tūkst., 2001-aisiais – 3,48 mln., o 1989-aisiais – 3,67 mln. žmonių.
„Tokį gyventojų pokytį per 10 metų nulėmė neigiama neto gyventojų migracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita“, – spaudos konferencijoje sakė departamento vadovė Jūratė Petrauskienė.
Dėl migracijos Lietuva neteko 119 tūkst., o dėl gyventojų kaitos – 114 tūkst. gyventojų.
Kaip ir iki šiol, Lietuvoje gyvena daugiau moterų – jų yra 1,5 mln., kai tuo metu vyrų – 1,3 milijono.
„Surašymo atskaitos taškas 2021 metų sausio 1 diena. Turime to momento Lietuvos nuotrauką. Surašyme užfiksavome išsamų vaizdą apie šalies gyventojus ir namų ūkius pačiame koronaviruso pandemijos laikotarpyje“, – kalbėjo J. Petrauskienė.
Šiemet surašymas pirmą kartą atliktas remiantis duomenimis iš 13 valstybės registrų, penkių informacinių sistemų, 24 nakvynės namų – surašinėtojai gyventojų nelankė.
Didesnė dalis gyvena miestuose
Lyginant gyventojų pokytį didmiesčiuose, per dešimtmetį jų padaugėjo tik Vilniuje. Čia gyventojų skaičius išaugo 4 proc. ir dabar siekia 556,1 tūkstančio. Tai – penktadalis šalies gyventojų.
Kitų didžiųjų miestų savivaldybių gyventojų skaičius sumažėjo.
Statistikos departamento duomenimis, labiausiai sumažėjo Panevėžio gyventojų skaičius – 11 proc., Šiaulių – 8 proc., Klaipėdos – 6 procentais.
Tiek pat sumažėjo ir gyventojų skaičius Kaune ir šiuo metu jau nebesiekia 300 tūkstančių. 2021-aisiais antrame pagal dydį Lietuvos mieste gyvena 298,8 tūkst. žmonių.
Nors gyventojų miestuose sumažėjo, jų dalis, lyginant su kaimo vietovėmis nežymiai padidėjo. 2021-aisiais miestuose gyveno 68,2 proc., prieš dešimtmetį – 66,7 proc. visų šalies žmonių.
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto mokslo darbuotoja Rūta Ubarevičienė atkreipė dėmesį, jog naujausi duomenys atspindi pastaruoju metu šalyje dominuojančias tendencijas.
„Tendencijos yra labiau neigiamos, besitęsiančios kelis dešimtmečius: gyventojų skaičiaus mažėjimas, senėjimas. Man norėtųsi atkreipti dėmesį į regioninių skirtumų didėjimą, Vilniaus augimą“, – spaudos konferencijoje teigė ji.
Sociologė nurodė, kad demografiniai skirtumai regionuose yra pasaulinė tendencija, ypač matoma Rytų ir Vidurio Europoje.
„Visas šalies demografinis, ekonominis potencialias kaupiasi sostinių regionuose. Dėl to labai jaučiasi regioniniai skirtumai. (...) Regionai, labiau atokesnės vietovės pralaimi konkurencinę kovą visose srityse: socialinių, sveikatos, švietimo paslaugų, darbo vietos mažiau apmokamos“, – aiškino R. Ubarevičienė.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Domantas Jasilionis sakė, kad naujausi duomenys leidžia detaliau pažvelgti į dabartines tendencijas ir priimti tikslesnius politinius sprendimus.
„Tai, visų pirma, yra informacija viešajai politikai, kur reikia priimti sprendimus atsižvelgiant į mokslinius tyrimus, patikimus duomenis“, – dėstė jis.
Įvairesnė visuomenė
Lyginant su 2011-aisiais, gyventojų pasiskirstymo pagal amžių pasikeitimai rodo gyventojų senėjimą.
Šių metų pradžioje medianinis amžius siekė 44 metus – visuomenė paseno trejais metais. 2011-aisiais medianinis amžius siekė 41 metus.
Statistikos departamento duomenys rodo ryškų jaunesnių nei 30-ies metų gyventojų skaičiaus mažėjimą ir vyresnių amžiaus grupių gyventojų skaičiaus didėjimą – ypač priešpensinio amžiaus gyventojų grupėje (vyresnių nei 54 metų vyrų ir moterų).
Pažvelgus į gyventojų sudėtį pagal pilietybę, tautybę, visuomenė per dešimtmetį tapo įvairesnė: išaugo kitų valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius. 2021 metais Lietuvoje gyvena 133 valstybių piliečiai, kai 2011 metais gyveno 108 valstybių piliečiai.
Nepaisant pokyčių, Lietuvos visuomenė išlieka homogeniška. Kitų šalių piliečių dalis beveik nepasikeitė, jie sudaro nedidelę nuolatinių gyventojų dalį. 99,4 proc. gyventojų – Lietuvos Respublikos piliečiai (2011 metais – 99,3 proc.).
Šiųmetinio surašymo duomenimis, gyventojų religinė įvairovė didėja, tačiau pasiskirstymas pagal savęs priskyrimą religinei bendruomenei iš esmės nepasikeitė – 74 proc. gyventojų save priskiria Romos katalikų bendruomenei (2011 metais – 77 proc. gyventojų).
Vis dėlto, šalyje užfiksuota naujų religinių bendruomenių – deistų, Gaudijos vaišnavų, raganių, rastafarių, teosofų.
