V. P. Straižys gimė 1936 metais Utenoje, 1959 metais baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą.
Dar studijuojant Vilniaus universitete pasirodė pirmieji jo moksliniai darbai apie kometų ir sidabriškųjų debesų stebėjimus.
1963 metais V. P. Straižys apgynė kandidatinę disertaciją „Daugiaspalvių fotometrinių sistemų tyrimas“. Joje pasiūlyti principai, kaip sukurti naują optimalią daugiaspalvę fotometrinę sistemą žvaigždžių temperatūroms, absoliutiniams ryškiams ir tarpžvaigždiniam parausvėjimui nustatyti.
1962–1965 metais jis kartu su Kazimieru Zdanavičiumi sukūrė septyniaspalvę fotometrinę sistemą, kuri pasaulyje žinoma kaip Vilniaus fotometrinė sistema.
1971 metais Tartu universitete V. P. Straižys apgynė daktaro disertaciją „Daugiaspalvė žvaigždžių fotometrija“, 1967 metais buvo priimtas į Tarptautinę astronomų sąjungą, tapo Fizikos ir matematikos instituto, o vėliau Fizikos instituto Astrofizikos skyriaus vadovu ir dirbo šiose pareigose beveik 37 metus.
Greta darbo Fizikos ir matematikos institute V. P. Straižys ilgus metus dirbo ir neetatiniu Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos vadovu, dėstė studentams įvairius astronomijos kursus. 1973 metais V. P. Straižiui skirta LSSR valstybinė premija.
Vilniaus fotometrinė sistema ypač išpopuliarėjo, kai V. P. Straižys 1977 metais išleido monografiją „Daugiaspalvė žvaigždžių fotometrija“. Jis buvo kviečiamas į šios tematikos tarptautines mokslines konferencijas, buvo daugelio jų organizacinių komitetų narys.
1978–1979 metais Vilniaus fotometrinė sistema pradėta plačiai taikyti galaktikos struktūrai, žvaigždžių spiečiams ir tarpžvaigždinei ekstinkcijai tirti įvairiose dangaus srityse, taip pat žvaigždžių metalingumui nustatyti.
1979–1985 metais V. P. Straižys buvo išrinktas Tarptautinės astronomų sąjungos Žvaigždžių klasifikacijos komisijos viceprezidentu ir prezidentu.
1982 metais išleista antroji jo monografija „Žvaigždės su metalų deficitu“.
Anot Mokslų akademijos pranešimo, Vilniaus fotometrinė sistema iki šiol yra viena labiausiai pritaikytų klasifikuoti bet kurį galaktikos lauko žvaigždžių rinkinį esant tarpžvaigždinei ekstinkcijai. Sistema taip pat leidžia klasifikuoti įvairių tipų pekuliariąsias žvaigždes.
Profesorius mokslinėje spaudoje paskelbė per 300 straipsnių, yra trijų monografijų autorius, jam vadovaujant apginta per 20 disertacijų.
1969–1990 metais V. P. Straižys vadovavo Molėtų astronomijos observatorijos ir Maidanako stebėjimų stoties Uzbekistane statybai bei teleskopų įrengimui.
2002 metais jo vardu pavadintas asteroidas 68730.
2003 metais už nuopelnus mokslui V. P. Straižys apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Karininko kryžiumi.
