Kaip patikino Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė, naujametinio fejerverko šiemet išties nebus ir proginiai renginiai gruodžio 31-ąją nevyks, tad miesto svečiai ir miestiečiai raginami nesibūriuoti Katedros aikštėje, laikytis saugių atstumų.
Artimiausiu metu vilniečius pasieks naujienos apie planuojamą 3D instaliaciją ant Katedros varpinės, kuri švies nuo gruodžio 31 dienos vakaro iki pat sausio 1 d. ryto.
Tradiciškai po vidurnakčio naujametę instaliaciją pakeis Trispalvė ant bokšto, nes sausio 1-ąją švenčiama Vėliavos diena.
Gamtininkai fejerverkų triukšmo nepasiges
„Žinoma, kad toks miesto sprendimas nuvils dalį miestelėnų, neva, ką jau ta viena naktis pakeis? Finansiškai gal ir galime sau tą leisti, bet sveikas protas turėtų paklausti, o ar tikra to reikia?“ – svarstė gamtininkas Selemonas Paltanavičius, pajuokavęs, kad vis tik nebesame senoviniai pirmykščiai žmonės, kuriems būtina ugnies „pyškė“, kad supurtytų ar sukratytų.
Kiekvienu savo veiksmu žmogus, anot gamtininko, kažką pasako aplinkai, bet šiuo klausimu jis neranda fejerverko pateisinimo.
„Mūsų taksė Gilė kasmet Naujųjų naktį nuo girdimų garsų visa suplukusi, liežuvį iškišusi ir kur pasislėpti neranda. Jai, kaip ir daugybei kitų žmonių augintinių, tai katastrofa. Ar ką nors prarasime, jei tų pyškių mažiau bus? Nemanau“, – daugeliui gyvūnų mylėtojų jautrų aspektą palietė S.Paltanavičius.
„Kiek teko girdėti, būtent Naujųjų naktį patirdami stresą dėl fejerverkų poškėjimo nuo šeimininkų pabėga keturkojai. Nebūtina būti gamtininku, kad suprastum, kokį siaubą patiria gyvūnai girdėdami tą garsą“, – kolegai antrino gamtininkas Aleksandras Naryškinas, visai neliūdintis dėl nutrūkstančios šventinio miesto fejerverko tradicijos.
Teisingu keliu Vilnius suka ir gamtos fotografo Dariaus Babelio vertinimu: „Rūpestingi šeimininkai ne fejerverkus perka, o savo augintinius vonioje ar kitoje garsui mažiau pralaidžioje patalpoje tą vakarą įkurdina. O jei dar suskaičiuotume gamtai fejerverkų paliekamą žalą, – geriau be jų.“
„Pabaidytos stirnos ar voverės po kurio laiko sugrįš į pamiškes, bet situacija su pamiškių ar parkų paukščiais kur kas liūdnesnė: jie, pabaidyti šventinio poškėjimo, tamsoje ne taip lengvai suras, kur įsikurti naktyje“, – tikino A.Naryškin.
Ne paslaptis, kad didžiulį stresą dėl šventinių gruodžio fejerverkų garso, ypač Naujųjų naktį, kasmet patiria ne tik naminiai gyvūnai, miesto paukščiai, bet ir jautresni gyventojai.
Jau prieš dešimtmetį atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad fejerverkų įtaka mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką padidina 125 proc., o žiemos metu – 175 proc.
Todėl šiemet, kaip ir praėjusiais metais, Vilniaus savivaldybė nutarė rinktis žmonių sveikatą ir gyvūnų gerovę saugiančią alternatyvą – Naujųjų sutikimą be fejerverkų. Tą, beje, skatina daryti ir renginių organizatoriai.
Kaip patikino Vilniaus miesto Savivaldybė, Vilnius nebeišduos leidimų renginiams, kurių metu planuojami galingi fejerverkai, ir pačius vilniečius, miesto svečius, sostinės įmones bei organizacijas kviečia prisidėti – atsisakyti pavojų keliančių ir taršą didinančių fejerverkų švenčių metu, vietoje jų rinktis kitus, nepavojingus būdus švęsti ypatingas progas.
Taip pat pastebėta, kad kitą dieną po fejerverkų pasirodymų mieste, žymiai išauga dėl astmos priepuolių besikreipiančių pacientų skaičius. Susirūpinti verčia ir poveikis gamtai. Fejerverkai, gaminami iš sunkiųjų metalų bei įvairių cheminių medžiagų, todėl orą, vandenį ir dirvožemį užnuodija ilgiems metams.
Apie liekamuosius reiškinius po fejerverkų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė pasakoja, kas gi įvyksta fejerverkus iššovus.
„Jų sudėtyje esančios cheminės medžiagos užsiliepsnoja, susirado specifinio kvapo dūmų debesis, kurio sudėtyje priklausomai nuo fejerverkų rūšies gali būti aliuminio, bario, vario, stroncio, stibio, švino, magnio, kalio, SO2, azoto oksidų, benzeno, tolueno, etilbenzeno, ksileno, kitų lakiųjų aromatinių junginių, chloridų.“
Pašnekovės teigimu, esama atskirų tyrimų, rodančių ryšį tarp ore esančių dalelių ir kvėpavimo sistemos pažeidimų, įskaitant plaučių funkcijos nepakankamumą, padidėjusį mirtingumą.
„Nepaisant to, kad fejerverkų išskiriamos medžiagos gali būti skirtingos, ląstelių lygyje jos sukelia panašias reakcijas ypač asmenims, sergantiems plaučių ir širdies ligomis, astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga. Žinoma, kietųjų dalelių poveikis priklauso nuo dalelių dydžio, jų koncentracijos, sudėties ir kitų veiksnių.
Taip pat esama duomenų, kad vaikai yra ypač jautrūs žalingam aplinkos oro teršalų poveikiui. Palyginti su suaugusiaisiais, jie pasižymi silpnesne apsauga nuo kietųjų dalelių ir dujinių oro teršalų, jų kvėpavimo takų epitelis yra pralaidesnis įkvėpiamiems oro teršalams. Taip pat vaikams būdingas didesnis fizinis aktyvumas, dėl to jie įkvepia daugiau oro su teršalais į plaučius“, – pasakojo I.Taraškevičienė.
Pašnekovė neslėpė, jog esama pavyzdžių, kad kitose šalyse švenčių metu, kai intensyviai šaudomi fejerverkai, į sveikatos priežiūros specialistus kreipiasi daugiau asmenų dėl kvėpavimo sistemos simptomų (švokštimo, kosulio, dusulio ir pan.), o žinant, kad Vilniaus miestas dauboje, galima mėginti tik įsivaizduoti, kiek fejerverkų entuziastai jau yra prikvėpavę teršalų per spalvingus ankstesnių metų reginius.
Viliasi saugesnių metų
„Vilniaus universiteto profesorius, gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis sako, kad atmetus taršą gamtai šventiniai fejerverkai daugeliui lietuvių kelia pozityvias emocijas, tiesa, jų metu patiriamas triukšmo lygis gali kurti ir stresines situacijas.
Bet kur kas daugiau bėdos, žinomo kardiologo teigimu, būna, kai žmonės pameta saiko jausmą vaišindamiesi, o dėl savo neatsargumo atsiduria traumatologiniame ar ligoninės skubios pagalbos skyriuje su patirtais sužalojimais, nudegimais, – tai pakankamai neigiamos įtakos“, – kasmetinę Naujųjų situaciją apibendrina P. Šerpytis, besiviliantis, kad besiformuojanti šventimo praktika be fejerverkų mieste padidins saugumo ir šventiniu laikotarpiu.
Jam antrina ir NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja I.Taraškevičienė: „Kasmet atkreipiame dėmesį, kad asmenys, šaudantys fejerverkus, tai darytų saugiai, atsitrauktų nuo jų kuo atokiau, nešaudytų šalia kitų asmenų.
Atsižvelgdami į fejerverkų žalą sveikatai ir gamtai (lieka nemažai atliekų, teršiamas aplinkos oras) gyventojams neketinantiems atsisakyti fejerverkų šaudymo (prekyba fejerverkais nebus uždrausta), siūlome bent jau įsigyti ir šaudyti jų mažiau.“
Pavyzdys – iš kitų šalių
Sutikti Naujuosius be fejerverkų Vilnius jau turi praktikos. Būtent tokie buvo ir 2020-ieji, kai kaip alternatyva tam buvo pasiūlyta instaliacija ant Katedros aikštės varpinės.
Minėdama pasirašytą rezoliuciją, kuria pasisakoma prieš fejerverkų naudojimą, Vilniaus valdžia kaip pavyzdį mini Lenkijos miestus, kurie jau prieš keletą metų fejerverkus ėmėsi keisti lazerių šou.
Tokia iniciatyva prieš keletą metų kilo Krokuvos mieste. Prieš porą metų atsisakyti fejerverkų nusprendė ir Varšuvos valdžia.
Taip pat fejerverkų buvo atsisakiusi Balstogė, Gdanskas, Chožuvas, Vroclavas, Olštynas, Čenstakava, Krynica Zdrujus, Olkušas, Osvencimas.
Švedai, siekdami saugumo, įvedė apribojimus šventinėms raketoms – šiandien joms reikia specialių leidimų. Tam, kad jį gautų, Švedijos gyventojas turi išklausyti specialų kursą, kaip elgtis su raketomis, o leidimus išduoda savivaldybės.
Tuo metu aplinkosaugininkai Vokietijoje apskaičiavo, kad Naujųjų Metų naktį į orą išleidžiama 5 tūkst. tonų smulkiųjų dalelių, tiek kenksmingų medžiagų automobiliai keliuose palieka per du mėnesius.
Tai tie atsakymai, nurodantys, kodėl gamtą ir žmogų sveikatą tausojančių sprendimų reikia jau šiandien.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.
