Ingrida Šimonytė vėlų antradienio vakarą raštu pranešė, kad vis dėlto lieka premjero poste, taip pat palikdama kėdėse ir ją delegavusių konservatorių lyderį, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, ir Laisvės partijai atstovaujantį susisiekimo ministrą Marių Skuodį.
Prieš tai Seimo posėdyje vos vieno balso, gauto iš opozicijos atstovo Antano Vinkaus, persvara buvo patvirtintas kitų metų biudžetas, kiek vėliau „Lietuvos geležinkelių“ valdyba iš posto liepė trauktis bendrovės vadovui Mantui Bartuškai. Ir tik tada nuskambėjo premjerės žodis.
Kol kas politinės dramos rezultatai tokie. Bet jos priežastis – per šalį toliau riedantys (galbūt net iki balandžio) baltarusiškų trąšų vagonai – toliau lieka nepanaikinta.
Buvo priminta praeitis
Bet kokio masto rūstybės viesulą dešinieji būtų sukėlę, jei tokia istorija kaip po JAV sankcijų įsigaliojimo per Lietuvą toliau važiavusios baltarusiškos trąšos būtų įvykusi valstiečių valdymo laikais?
Juolab kad valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis buvo vadinamas Rusijos ir Baltarusijos įtakos agentu būtent dėl interesų trąšų verslo sektoriuje.
Būtent minėtas retorinis klausimas bene garsiausiai šiomis dienomis buvo kartojamas politikos užkulisiuose. Buvo priminta, kad būdami opozicijoje konservatoriai menkiausia proga imdavo šaukti apie politinę atsakomybę, aukščiausius standartus ir reikalauti valdžios galvų.
Akibrokštas apaugo gandais
Pastarosiomis dienomis konservatoriai ir jų šalininkai audringu choru prašė visų valdančiųjų likti postuose, nubaudžiant tik iešmininkus – dėl Lietuvos, patiriančios krizes ir geopolitinius iššūkius.
Esą ministrų atstatydinimas niekaip nepadės sustabdyti traukinių su baltarusiškomis trąšomis.
Valdantieji mėgino premjerei demonstruoti vienybę Seime palaimindami kitų metų biudžeto projektą.
Bet to vos nesujaukė G.Landsbergio akibrokštas – jis nedalyvavo balsuojant esą dėl „spūsčių mieste“.
Šis ministro elgesys apaugo gandais – kalbėta, kad tai esą gali būti ir perspėjimas premjerei, svarstančiai, kokį priimti sprendimą.
Lieka, nes nepakeičiami
Kad ir kaip būtų, vėlų antradienio vakarą pagaliau pasirodė raštiškas I.Šimonytės pareiškimas.
„Atsižvelgiant į paaštrėjusią geopolitinę situaciją, taip pat į tebesitęsiančius iššūkius dėl COVID-19 ir migracijos, būtų neatsakinga rizikuoti neapibrėžtumu, kurį sukeltų net bandymas formuoti naują daugumą ar reikšmingai keisti Vyriausybės sudėtį“, – pareiškė premjerė.
Politikė teigė labai rimtai ir nuoširdžiai apsvarsčiusi ir savo pasitraukimo galimybę, bet šiuo metu Seime esą „nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės bei iniciatyvos ir pasiūlyti Lietuvai savo programą“.
Paaiškinusi, kad ministerijoms teko veikti neturint visos informacijos, I.Šimonytė vis dėlto pripažino, kad valdžiai „nepavyko suvaldyti lūkesčių“ ir ji patyrė reputacinę žalą.
Tačiau ji neigė, kad ši istorija pakenkė Lietuvos įvaizdžiui tokių strateginių partnerių kaip JAV akyse.
Opozicijos veikėjai kritikavo
Po šio I.Šimonytės pareiškimo valdančiosios daugumos politikai pagaliau galėjo eiti ramiai miegoti, bet opozicijos veikėjai nenurimo.
Seimo „darbiečių“ atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė svarstė, kad, kaip ir visi ankstesni jos pirmtakai, I.Šimonytė neprisiėmė atsakomybės, nepademonstravo aukštesnių standartų politikos, padejavo, kaip sunku, o gąsdinimus, jog gali pasitraukti visa Vyriausybė, turbūt nurašė nuovargiui.
Sulaukęs I.Šimonytės sprendimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis rėžė, kad valdžia bankrutavo: „Manau, kad buvo praleista proga atnaujinti Vyriausybę ir išspręsti giluminius klausimus. Dabar juos užšaldė arba nukėlė į ateitį – juk tie ministrai, kurie negeba dirbti, ir nepradės dirbti.“
Ekspremjeras Eltai teigė nesuprantąs, kodėl visa atsakomybė buvo užkrauta vien ant valstybės įmonės, nors prieš tai ir užsienio reikalų, ir susisiekimo ministrai buvo pareiškę, kad prisiima atsakomybę.
S.Skvernelio teigimu, tai dar vienas pavyzdys, kai dešinieji nesilaiko prieš rinkimus deklaruotų pažadų ir vertybių.
Politikas taip pat nepraleido progos įgelti konservatoriams primindamas, kaip šie siekė iš posto išversti buvusį jo Vyriausybės susisiekimo ministrą: „Jaroslavo Narkevičiaus kotletas už 40 eurų yra gerokai didesnė problema valstybei nei trąšų klausimas su pusės milijardo nuostoliu.“
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė kalbėjo, kad I.Šimonytės sprendimas rodo, jog konservatoriai nesugeba pripažinti klaidų: „Apsisprendimas tikrai nenustebino.
Mes tą spektaklį jau pradėjome žiūrėti prieš kelias dienas.
Vis dėlto gaila, kad ta situacija ir tų pačių konservatorių nepripažinimas, jog jie daro klaidų, brangiai kainuoja mums visiems ir valstybei, mūsų šalies reputacijai ir mokesčių mokėtojams.“
Nepasitikėjimas tik didės
Tuo metu socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė įsitikinusi, kad naktinis premjerės sprendimas neatleisti ministrų turėtų nuvilti Lietuvos žmones, dar labiau didins jų nepasitikėjimą valdžia.
Anot europarlamentarės, postus išsaugoję ministrai neatliko savo darbo tinkamai ir viešai sakė netiesą, be to, konkrečių veiksmų plano dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą Vyriausybė lig šiol visuomenei taip ir nepateikė.
V.Blinkevičiūtės teigimu, Vyriausybės vadovės žingsnis vertinant susiklosčiusią politinę situaciją tėra „laikinas sprendimas mažinant įtampą valdančiosios koalicijos viduje“.
Valdančiuosius europarlamentarė kritikavo ir dėl veidmainiavimo: „Kai viešai ir visiems ištariama viena, o po to daroma priešingai, žmonės pagrįstai nusivilia. Ir, suprantama, mano: tai štai kaip – konservatoriai kalba viena, o daro kita. Vadinasi, veidmainiauja, dviveidžiai.“
Taikinys – Ž.Pavilionis
Tiesa, tuo pat metu V.Blinkevičiūtė ragino kuo skubiau iš pareigų trauktis Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Žygimantui Pavilioniui, kuris bene vienintelis iš valdančiųjų atvirai kritikavo Vyriausybę ir jos valdomas valstybės įmones, kad, nepaisant JAV sankcijų, baltarusiškos trąšos ir toliau rieda per Lietuvą.
Šaltinių teigimu, Ž.Pavilionis dėl to kibo į atlapus ne tik G.Landsbergiui, bet ir I.Šimonytei.
Galbūt ir todėl konservatoriai suskubo nulinčiuoti Ž.Pavilionį net nelaukdami, kuo baigsis visas skandalas. Jau antradienio rytą valdantieji sutartinai pareiškė nepasitikėjimą Užsienio reikalų komiteto pirmininku.
Ž.Pavilionis jau kurį laiką buvo tapęs savotišku kliuviniu, trukdžiusiu deeskaluoti vis aštrėjantį valdančiųjų ir prezidento konfliktą. Politikas ypač aštriai konfliktavo su prezidento vyriausiąja patarėja Asta Skaisgiryte.
Atsitiko taip, kaip atsitiko
Visiškai kitaip situacija ir premjerės sprendimas vakar buvo vertinami iš valdančiųjų bokšto. Antai Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, jog tai kaip tik rodo, kad I.Šimonytė nesikrato atsakomybės: „Aš vertinu tai vienareikšmiškai kaip prisiimtą atsakomybę spręsti problemas ir nebėgti nuo jų.“
Tiesa, V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad nuo pat krizės pradžios galėjo būti mažiau skubotų pareiškimų: „Tačiau atsitiko taip, kaip atsitiko. Viena vertus, kai kas paskubėjo su pareiškimais, kita vertus, matėme delsimą pareikšti nuomonę ar paaiškinti faktus. Šiuo atveju aš kalbu apie valstybinę įmonę.“
Seimo pirmininkė vylėsi, kad „šiek tiek atlėgus dramoms“ Vyriausybės ir Seimo darbas taps stabilus: „Mums dabar labai svarbu susikoncentruoti į paieškas sprendimų, kad būtų užkirstas kelias trąšoms gabenti per Lietuvą.“
Siekia atlikti tyrimą
Tačiau gali būti, kad valdantiesiems dar kurį laiką teks klampoti po vadinamąjį trąšų skandalą, nes Seimo opozicija yra užsimojusi atlikti parlamentinį tyrimą.
Beje, V.Čmilytė-Nielsen mano, kad opozicijos noras išsiaiškinti visas „Belaruskalij“ tranzito ir sankcijų taikymo aplinkybes yra natūralus.
„Mes parlamente matėme labai skirtingų komisijų – nemaža dalis jų buvo butaforinės, kai kurios buvo skirtos raganų medžioklei.
Tik man norėtųsi išgirsti bendrą opozicijos poziciją dėl apskritai sankcijų taikymo: nes yra nuomonė ir už sankcijas, ir prieš sankcijas“, – sakė Seimo pirmininkė.
Opozicija paskelbė sieksianti sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ir bandys aiškintis, kas Vyriausybę sukrėtusioje trąšų nestabdymo istorijoje prisimelavo.
„Opozicijos tikslas yra išsiaiškinti, kas priėmė sprendimus, ar tai buvo daroma su ministrų žinia, kaip ten vyko derinimai dėl įvairių finansinių atsiskaitymų, avansų“, – aiškino valstietis Aurelijus Veryga.
Iniciatyvą sudaryti tyrimo komisiją remia daugiau kaip pusšimtis parlamentarų. Dėl jos sudarymo planuojama balsuoti ketvirtadienį.
Valdantieji tokiems užmojams priešinasi teigdami, kad opozicija taip bando sukaupti sau politinių balų.
