Kauno apylinkės teismas spalį už tarpukario laikų šviesuoliui, Steigiamojo Seimo nariui Petrui Ruseckui (1883-1945) priklausiusios art deco stiliaus vilos griovimą ir kitus pažeidimus A.Dankovskiui skyrė 4 tūkst. 300 eurų baudą. Buvo pripažinta, kad saugomas kultūros paveldo pastatas, kurį mėginta buldozeriu nušluoti nuo žemės paviršiaus, turi vertingųjų savybių.
Kauno apygardos teismas šią savaitę atmetė verslininko skundą ir paliko galioti nuobaudą.
Skundą atmetęs teisėjas Valdas Vitunskas pažymėjo, jog A.Dankovskis veikė itin įžūliai – griovimo darbus vykdė žinodamas, kad vila yra saugotas, informuotas, kad to daryti negalima.
Nuo platų atgarsį sukėlusio įvykio praėjo jau daugiau nei metai, tačiau vila iki šiol stovi siaubingai sudarkyta – nors Statybos inspekcija yra įpareigojusi A.Dankovskį atkurti istorinį objektą, šį nurodymą verslininkas taip pat apskundė teismui. Sprendimas dar nėra priimtas.
Prieš 6 metus vilą įsigijęs verslininkas figūravo ir baudžiamojoje byloje – šįmet jis buvo nuteistas 6 tūkst. eurų bauda bei lygtiniu 30 parų areštu už nelegalų pistoleto, 20 šovinių laikymą ir Briuselyje pavogtos 114 tūkst. eurų vertės profesionalios kino technikos realizavimą.
Buldozeris toliau riaumojo
Kauno apygardos teismas pripažino – nors statinys pagal registro dokumentacijose nurodytas kaip neypatingasis, jis yra saugomoje nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje.
Paveldosaugininkai A.Dankovskiui buvo paaiškinę, kad vila negali būti griaunama, tačiau jo pasiųstas buldozeris sklype riaumoti nenustojo.
Konstatuota, jog art deco stiliaus vila yra priskirta 4-ajai kultūrinės vertės kategorijos pastatams, turintiems vertingųjų savybių, todėl atitinka kultūros paveldo statinio sąvoką.
A.Dankovskio tvirtinimu, vila buvo avarinės būklės, tačiau teismas kritiškai pažvelgė ir į šį argumentą: „Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ekspertizė atlikta ir avarinė būklė konstatuota pagal galiojančius teisės aktus“.
Ekspertizė sukėlė didelių abejonių
Vilą griauti užsimojęs A.Dankovskis bandė remtis 2015 metais atlikta nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės Dianos Pikšrienės ekspertize, pagal kurią pastatas esą neturi vertingųjų savybių ir yra avarinės būklės.
Remiantis šia ekspertize, Kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė neįtraukti pastato į saugomų kultūros vertybių registrą.
„Šioje ekspertizėje – daug netiesos, kaip ir kitose ekspertizėse, kur rašoma apie avarinę būklę. Pats lankiausi šiame name maždaug prieš 6 metus, kai jis priklausė kitam savininkui – jis buvo puikios būklės.
Manau, jog jog ekspertizės surašytos taip, kaip buvo naudinga užsakovui.
Tai, kad pastatas neįtrauktas į kultūros vertybių registrą, jokiu būdu nereiškia, jog jį galima griauti.
Ketvirtoji kultūrinės vertės kategorija yra pati aukščiausia. Šiam statiniui ji niekada nebuvo panaikinta. Be to, vila priklauso paveldosaugos teritorijai“, – tvirtino Kauno architektas, visuomenininkas Audrys Karalius.
Išliko unikalių elementų
Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Saulius Rimas naujienų portalui lrytas.lt tvirtino, jog art deco vila yra priskirta 4-ajai (aukščiausiai) kultūrinės vertės kategorijai, todėl ji atitinka kultūros paveldo statinio sąvoką.
Be to, vila stovi Žaliakalnio kultūriniame draustinyje – saugomoje kultūros paveldo vietovės teritorijoje, kurią planuojama įtraukti į UNESCO sąrašą. Todėl turėjo būti gautas griovimą leidžiantis dokumentas, šiuos planus reikėjo suderinti su paveldosauga.
„Jau pats pastatas yra kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė, atstovaujantis miesto modernizmo mokyklą.
Apžiūrėjus vykdytus griovimo darbus, aiškiai matyti, jog statybvietėje mėtosi autentiški tarpukariniai fasado dekoro elementai, dekoratyviniai langų apvadai, numesta net ir kolona, išraiškingos, gražios balkono tvorelės.
Be abejonės, pastatas turi kultūros paveldo objekto savybių“, – portalui lrytas.lt tvirtino Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas.
Pasak A.Liako, pastatas iki griovimo buvo kaip reta geros būklės, išlikę daug autentiškų tarpukario elementų: unikalios tarpukarinės betoninės vazos, itin įdomus vitražas laiptinėje ir kiti.
Po mėginimų nugriauti istorinę vilą kultūros paveldo specialistai pateikė išvadą Statybos inspekcijai, jog ji privalo būti atstatyta, statybvietė sutvarkyta, autentiški elementai išsaugoti. Buvo nuspręsta inicijuoti vilos įtraukimą į kultūros vertybių registrą.
Kaltės nepripažino
Savo kaltės nepripažįstantis verslininkas teisme tvirtino, jog buvo likviduojama neypatingo statinio avarinė būklė – neva valstybės registrų duomenys, įstatymai, institucijų sprendimai jam leido įsitikinti, jog darbai yra teisėti.
Pasak A.Dankovskio, nekilnojamojo kultūros paveldo objektai turi būti įregistruoti Kultūros vertybių registre, tačiau vilos atveju to nebuvo padaryta.
Verslininkas įtikinėjo, jog pastatas nėra kultūros paveldo statinys, neturi vertingųjų savybių, yra avarinės būklės, o savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar 2015 metų gruodį nutarė, kad pastatas neatitinka specialiajame plane nustatytos ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos kriterijų.
Įsiplieskus skandalui, verslininkas portalui lrytas.lt tvirtino turintis Kultūros paveldo skyriaus dokumentą su atsakingų darbuotojų parašais, kuriame tvirtinama, jog ši vila neatitinka jam priskiriamos 4-os kultūrinės vertės kategorijos: „Už tai balsavo penki komisijos nariai“.
Pagrindinė ataka – savaitgalį
Skandalas įsiplieskė 2020 metų spalį, kuomet A.Dankovskio pasiųstas buldozeris Perkūno alėjoje smarkiai išdraskė statinį, kurį paveldosaugininkai priskiria aukščiausiai kultūrinės vertės kategorijai – iš jo būtų likę tik nuolaužos, jei ne pilietiški vietos gyventojai, suskubę iškviesti atsakingas tarnybas.
Garsiam tarpukario politikos ir visuomenės veikėjui P.Ruseckui priklausiusi vila buvo pradėta griauti spalio viduryje tačiau labiausiai konstrukcijos buvo pažeistos, spalio 17-ąją, šeštadienį – išdraskytas stogas, sienos priminė vaizdus po bombardavimo.
Buldozeris riaumojo net po to, kai Statybos inspekcija surašė savavališkos statybos (griovimo) aktą ir įpareigojo A.Dankovskį nevykdyti griovimo darbų. Savaitgalis galbūt nebuvo pasirinktas atsitiktinai, nes tomis dienomis dirba ne visos tarnybos.
Dėl atstatymo – dar vienas procesas
Kultūros paveldo departamento Žalos nustatymo komisija nusprendė, jog smarkiai apgriautą pastatą A.Dankovskis privalės atstatyti.
Statybos inspekcija įpareigojo savininką pašalinti savavališkos statybos padarinius, atlikti atstatymo darbus.
Tačiau A.Dankovskis šį nurodymą apskundė Kauno apylinkės teismui. Gruodžio pradžioje turėjęs įvykdyti posėdis buvo atidėtas, artimiausia data paskirta 2022 metų sausį.
Statybos inspekcija išplatino viešą pareiškimą, kuriame pastato šeimininko veiksmus pavadino ciniškais ir įžūliais.
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus atstovai dar prieš metus įpareigojo imtis A.Dankovskį apsaugos priemonių – per penkias dienas uždengti griovimo metu apgadintą pastato dalį, konstrukcijas, duris, langus, siekiant išvengti neigiamo atmosferos poveikio ir pašalinių asmenų patekimo į vidų. Šiuos reikalavimus jis taip pat skundė teismams, bet nesėkmingai.
