I. Pakarklytė pastebi, jog emocinio, o kartais net fizinio ar seksualinio smurto ratas medikus įsuka nuo studijų metų, kai studentus baugina ir žemina dėstytojai, bei tęsiasi pradėjus dirbti sveikatos priežiūros įstaigose. Čia įsitvirtinusi hierarchija ir nuožmi konkurencija sukuria dažnai nepakeliamas darbo sąlygas. Pažymėtina, kad smurtas patiriamas tiek dėl įstaigų, tiek dėl jų padalinių ar filialų vadovų abejingumo, todėl Seimo narės teikiamas pasiūlymas apims abiejų grandžių vadovų kadencijų skaičiaus ribojimą.
„Geriausios“ sovietmečio tradicijos santykius darbe grįsti smurtu sėkmingai tęsiamos ir nepriklausomoje Lietuvoje, perduodamos iš kartos į kartą. Kai patys vadovai kuria smurtinę kultūrą įstaigoje, tai persiduoda ir į žemesnes grandis, o smurtas tampa iškreipta norma visoje sveikatos priežiūros sistemoje. Neribojant vadovų kadencijų skaičiaus, sukuriama tam tikra vadovo neliečiamybė, o valdymui užsitęsiant keliasdešimt metų, mažėja pokyčių tikimybė, taikstomasi su esama situacija“, – teigia Seimo narė.
Anot I. Pakarklytės, ligoninių ir padalinių vadovų kadencijų skaičiaus ribojimas bei rotacija yra vienas iš būdų pradėti keisti susidariusią situaciją. Įvedus rotaciją, įstaigų ir jų padalinių vadovai taps labiau suinteresuoti pasiekti kuo geresnių rezultatų kaupiant patirtį, galinčią būti naudinga jau kitoje gydymo įstaigoje. Naujas vadovas taipogi galės geriau įvertinti situaciją įstaigoje iš šalies bei pritaikyti gerąsias praktikas, veikusias ankstesnėse darbovietėse.
Laisvės frakcijos narė pažymi, jog daugelyje viešojo sektoriaus įstaigų – nuo Valstybės kontrolės, teismų iki švietimo įstaigų – kadencijų trukmė bei skaičius jau yra ribojama, todėl sveikatos apsaugos įstaigos neturėtų būti išimtis. Be to, sveikatos priežiūros vadovų kadencijų skaičiaus ribojimas didins sistemos skaidrumą ir spręs nepotizmo problemą.
Pagal teikiamą siūlymą vienas asmuo negalės vadovauti įstaigai, jos padaliniui ar filialui daugiau nei dvi penkerius metus trunkančias kadencijas iš eilės.
