Tai numatantį Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo narys Petras Gražulis.
Parengti įstatymo pataisas parlamentarą paskatino tai, kad šiuo metu žmonių susirinkimuose reiškiama nuomonė viešai apie savo įsitikimus „gali būti autorių ir gretutinių teisių saugotojo apmokestinta ar net uždrausta“.
Šią savaitę asociacija LATGA pranešė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino jos ieškinį dėl neteisėto kūrinių naudojimo Didžiojo šeimų gynimo maršo renginiuose ir priteisė iš renginių organizatorių autorinį atlyginimą už neteisėtą muzikos kūrinių panaudojimą pavasarį vykusiuose renginiuose Vilniuje, Kaune ir Panevėžio rajone.
„Tai absurdas, priteistos milžiniškos sumos, net autoriai nemokamai negali atlikti savo kūrinių. Dėl to siūlau ištaisyti tai įstatymo pataisomis“,- Eltai sakė P. Gražulis.
Jo nuomone, dabartinis teisinis reguliavimas diskriminuoja mitingų ir susirinkimų dalyvius.
„Autorių ir gretutinių teisių saugotojas turi neribotą laisvę ir priklausomai tik nuo jo valios gali leisti naudoti kūrinį susirinkime arba uždrausti, gali apmokestinti arba leisti naudotis nemokamai. Taigi, toks įstatymo reguliavimas diskriminuoja ne tik susirinkusius į mitingą asmenis, bet ir patį kūrinio autorių, jei jis savo pasisakymo negali, nenori ar nesugeba išsakyti kitaip kaip tik menine forma“,- sako projekto autorius P. Gražulis. Jis pažymi, kad šiuo metu Autorinių ir gretutinių teisių įstatymas yra tiesiogiai taikomas komerciniams ir nekomerciniams renginiams, susirinkimus suplakant į vieną nekomercinio renginio sąvoką, bet jo nuostatos nėra taikomos religinėms apeigoms, tai yra kūrinio panaudojimui religinių apeigų metu.
„Šiuo metu leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir viešai skelbti kūrinį religinių apeigų metu. Autorinių teisių ir gretutinių teisių turėtojai LATGA ir AGATA šiandien neturi aiškios pozicijos, kaip taikyti įstatymą nekomercinių susirinkimų, mitingų ar panašių susibūrimų atveju, numatytų Susirinkimų įstatyme ir ši sąvoka nėra išaiškinta iki šiol. Taigi, Susirinkimų įstatyme numatyti susirinkimai pritempiami prie be tokių neatlygintinų renginių kaip antai koncertai ir pramoginiai renginiai be įėjimo mokesčio“,- dokumento aiškinamajame rašte sako P. Gražulis.
Pasak jo, susirinkimai, mitingai yra numatyti Susirinkimų įstatyme, aiškiai nusakant, kad renginių pobūdis nėra komercinis, taip pat numatoma, kad savivaldybės negali įpareigoti imtis priemonių, kurioms įgyvendinti reikalingi finansiniai ištekliai. Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.
