„Bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl jei tai bus konstatuota, prašome bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Kaltinamasis aktas neatitinka reikalavimų, todėl byla turi būti perduota prokurorui ištaisyti. Nutraukti bylą dėl senaties. Konstatuoti, kad N.Venckienė nepadarė jokio nusikaltimo ir ją išteisinti, o civilinius ieškinius atmesti“, – net keturias galimas šios bylos baigtis kalbėdamas nurodė D.Svirinavičius.
Į JAV pabėgusios ir tik po pusseptintų metų į Lietuvą pargabentos bėglės advokato teigimu, Panevėžio apygardos teismas buvo šališkas, nes pratęsė N.Venckienei kardomąsias priemones ir neleido jai naudotis pinigais, kuriuos jai turėjo sumokėti Kauno apygardos teismas kaip kompensaciją už kažkada sumažintą atlyginimą. Šiems pinigams prokuroras pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir buvusi teisėja šiek tiek daugiau kaip 2000 eurų iki šiol nesulaukė.
„Mes prašėme teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, po to bandėme nušalinti teismą, bet jis nenusišalino“, – kalbėjo D.Svirinavičius ir pabrėžė, kad tuo metu niekur nedirbančiai N.Venckienei pinigų labai reikėjo, nes neturėdama jų ji negalėjo nusipirkti nei kaukių, nei dezinfekcijos priemonių.
„Kaltinimai suformuoti pertekliniai ir neaiškūs. Jie iškart turi būti aiškūs, kodėl kaltinamasis turi gintis nuo nelogiškų ir neteisingų kaltinimų“, – sakė buvusios teisėjos gynėjas.
D.Svirinavičiaus nuomone, jo ginamoji negalėjo būti apkaltinta teismo sprendimo nevykdymu bei smurtu prieš Laimutės Stankūnaitės dukrą, nes mergaitė esą pati nenorėjo išeiti iš senelių ir tetos namų ir gyventi su mama, be to 2012 metų gegužės 17-ąją paimant mergaitę iš Kedžių namų, prieš vaiką smurtavo ne N.Venckienė, o patys teismo sprendimo vykdytojai.
Nors įtariamajam ar kaltinamajam pasislėpus nuo tyrimo ir paskelbus jo paiešką, senaties terminai ikiteisminiame tyrime stabdomi ir vėl pradedami skaičiuoti tik asmeniui atsidūrus teisėsaugos rankose, D.Svirinavičius sako, kad šioje byloje ši nuostata neturi būti taikoma.
„Sutinku su tuo, kad ji išvyko, bet jai jokių trukdymų išvykti nebuvo, ji išvyko kaip laisvas pilietis, turėdama tam masę priežasčių, tarp jų ir šeimyninių. Be to ji dalyvavo politinėje veikloje, buvo patyrusi įvairių grasinimų.
Buvau ir esu įsitikinęs, kad šioje byloje, jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, senatis suėjo dėl visų kaltinimų“, – trečiąjį savo ir bėglės reikalavimą paaiškino D.Svirinavičius.
Pasak D.Svirinavičiaus, šioje byloje išvis nebuvo jokio pagrindo apkaltinti jo ginamąją tuo kuo ji buvo apkaltinta, nes N.Venckienė visiškai netrukdė vykdyti teismo sprendimo.
„Ji dirbo kasdien Kauno apygardos teisme, vaikas likdavo su seneliais. Ji netrukdė nei vaiko pasimatymams su L.Stankūnaite, nei teismo sprendimo vykdymui, todėl negalima perkelti atsakomybės ant N.Venckienės“, – kalbėjo jos gynėjas ir tikino, kad ir visų kitų nusikaltimų jo ginamoji nepadarė – antstolei netrukdė, niekam nesipriešino, L.Stankūnaitės nespardė.
D.Svirinavičius įsitikinęs, kad L.Stankūnaitės dukra paėmimo iš Garliavos dieną didesnę psichinę traumą esą patyrė ne N.Venckienės pastatyta prie vitrininio lango, kai ugniagesiai bandė laužti duris, o tuo metu, kai iš namo buvo išvesti pašaliniai asmenys.
„N.Venckienė kaltinama, kad privedė vaiką prie lango, kai pjovė stiklą. Bet gal tai ir gerai, kad ją privedė, ji pamatė, kad kieme yra ir daugiau ją palaikančių žmonių. Mergaitė didesnė trauma buvo, kai pareigūnai iš namo išvedė jai artimiausius žmones, kai močiutė išnešama kratydama kojas, kai senelis išvedamas“, – savus išvedžiojimais pusantros valandos trukusioje kalboje teismui pateikė D.Svirinavičius.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis Kauno apygardos prokuroras Darius Jakutis kalbėjo daug trumpiau.
Jo teigimu, tai, kad Panevėžio apygardos teismo sprendimas buvo ne N.Venckienės naudai ir teismas įrodymus vertino ne taip, kaip ji norėjo, visiškai nereiškia, kad teismas buvo šališkas, o jo sprendimas neteisingas.
D.Jakutis ir L.Stankūnaitės bei jos dukters advokatė Neringa Grubliauskienė teismo prašė N.Venckienės ir D.Svirinavičiaus apeliacinius skundus atmesti ir nuosprendį bėglei palikti nepakeistą.
Šių metų liepos 8 dieną Panevėžio apygardos teismas pripažino N.Venckienę kalta dėl trijų nusikaltimų – trukdymo antstolei Sonatai Vaicekauskienei atlikti savo pareigas, pasipriešinimo policijos pareigūnui ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Už šiuos nusikaltimus N.Venckienei buvo skirta 1 metų 9 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmė, tačiau belangė bėglei negresia, ji šią bausmę jau atliko Čikagos kalėjime, kai laukė deportacijos į Lietuvą.
Teismas iš dalies patenkino ir nukentėjusiųjų Laimutės Stankūnaitės, S.Vaicekauskienės bei policijos pareigūno Mindaugo Gušausko pareikštus civilinius ieškinius.
L.Stankūnaitei iš buvusios jos dukters globėjos priteista 4000 eurų neturtinei žalai bei beveik 2317 eurų advokato paslaugoms atlyginti.
S.Vaicekauskienei N.Venckienė turėtų sumokti 3000, o M.Gušauskui – 500 eurų.
Dar 6849 eurai ir 29 centai priteisti Policijos departamentui už N.Venckienės pargabenimą iš Amerikos.
N.Venckienė savo kaltės nepripažino, pinigų, iš viso 18 tūkst. 400 eurų, mokėti taip pat nenori.
Savo apeliaciniame skunde ji teigė, kad buvo nuteista pagal melagingus L.Stankūnaitės ir kitų liudytojų parodymus, o ją kalta pripažinęs Panevėžio teismas esą buvo šališkas ir neatsižvelgė į visas aplinkybes, ypač vaizdo įrašą, kurį 2012 metų gegužės 17 dieną jos tėvų Laimutės ir Vytauto Kedžių namuose nufilmavo policijos pareigūnai.
„Aš nespardžiau L.Stankūnaitės“, – tebetvirtino buvusi teisėja, nors įraše aiškiai užfiksuota, kaip ji spiria dukrą nuo jos kelių pasiėmusiai moteriai bei tikino, kad teismo sprendimo vykdytojai pažeidė jos kaip teisėjos neliečiamumas, o prieš vaiką naudojo smurtą.
