Prisidengdama pradinės mokyklos kūrimu LVJC patalpose savivaldybė pradėjo šios įstaigos naikinimą. Tuo įsitikinę ne tik LVJC darbuotojai, bet ir centrą lankančių moksleivių tėvai.
Negana to, savivaldybė ketina atskirti ir į kitas rankas perleisti LVJC baseiną, kuris yra labai gardus kąsnis.
Tam praėjusią savaitę tarybos posėdyje buvo įkurta nauja viešoji įstaiga Sostinės vaikų ir jaunimo centras.
Valdybos nariai – savi
LVJC direktorius Valdas Jankauskas neslėpė, kad jam apmaudu stebėti, kaip draskoma įstaiga: „Mūsų centras žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, o jo vykdomi neformalaus švietimo projektai yra lyderiai tarp tokio pobūdžio projektų. Kompetencijos ir paslaugų teikimo prasme esame stipri įstaiga, bet žingsnis po žingsnio einama link to, kad jos nebeliktų.“
Bėda ir tai, kad įstaigos pertvarkų idėjas kuriančiose darbo grupėse nėra LVJC atstovų, o informacija apie pokyčius slepiama.
Tik neseniai paaiškėjo, kad savivaldybė 2 tūkst. kvadratinių metrų LVJC patalpų ketina skirti pradinei mokyklai. Iš viso centras užima 6 tūkst. kvadratinių metrų plotą.
V.Jankauską stebina ir savivaldybės sumanymas LVJC baseino operatoriaus teises perleisti viešajai įstaigai „Active Vilnius“. Jis įsitikinęs, kad po pertvarkos moksleiviams baseine nebeliktų vietos.
Nors pertvarkant LVJC ir kuriant viešąją įstaigą Sostinės vaikų ir jaunimo centrą buvo deklaruojama, kad tai padės siekti savarankiškumo ir geresnių darbo rezultatų, iš penkių valdybos narių keturi – savivaldybės atstovai. Tai – Alina Kovalevskaja, Unė Kaunaitė, Edvinas Eimontas ir Vidmantas Mitkus.
Tik valdybos narė Judita Akromienė yra asociacijos Nacionalinio švietimo NVO tinklo direktorė.
Tarp valdybos narių nėra ne tik LVJC atstovų, bet ir centrą lankančių moksleivių tėvų.
Patys užsidirba pinigų
„Mūsų savarankiškumas smarkiai sumažėja, apskritai su mumis visiškai nesiskaitoma. Kad ir kaip savivaldybė bandytų išsisukinėti, įkūrus mūsų patalpose mokyklą tūkstantis vaikų eitų į gatvę. Juk mokykla užims choreografijos salę, kitas patalpas“, – pasakojo V.Jankauskas.
Anksčiau vaikas vienu apsilankymu galėjo dalyvauti kelių būrelių veikloje. Nebeliks ir baseino, kuris buvo orientuotas į užsiėmimus vaikams, o ne aukšto meistriškumo sportininkų treniruotes.
Savivaldybės per porą metų nepavyko įtikinti, kad LVJC lanko 5600 vaikų, be to, įvairia veikla užsiima apie 2 tūkst. suaugusiųjų.
Tokias pertvarkas V.Jankauskas palygino su noru vairuoti automobilį nuo galinės sėdynės. Juo labiau kad LVJC užsidirba apie 70 proc. jam išlaikyti reikalingų lėšų. „Savivaldybė deklaruoja, kad lėšų įstaigai išlaikyti neturi, bet išardo net tai, iš ko mes užsidirbdavome pinigų“, – stebėjosi V.Jankauskas.
Tai jis iliustravo vienu pavyzdžiu. Baseine trūko vamzdžiai, tokias avarijas LVJC anksčiau savo lėšomis likviduodavo per kelias savaites. Kadangi įstaiga perduota savivaldybei, šį kartą V.Jankauskas lėšų remontui paprašė savivaldybės.
Tik po metų savivaldybė skyrė pinigų vamzdžiams remontuoti, bet ir tai tik trečdalį sumos.
„Jeigu savivaldybė anksčiau būtų buvusi mūsų šeimininkė, tokiais tempais tvarkydami reikalus seniai būtume numirę“, – atsiduso LVJC direktorius.
Rezultatas bus graudus?
Anot V.Jankausko, pertvarkų rezultatas bus graudus: neliks didžiausios neformaliojo ugdymo įstaigos šalyje, bet kartu nepavyks įkurti ir geros pradinės mokyklos.
Nors apie tai sostinės politikams buvo žinoma, praėjusią savaitę tarybos posėdyje jie balsavo už LVJC pertvarką. Tam buvo įkurta nauja viešoji įstaiga.
Ilgą laiką sklido gandai
Kas kita rugpjūčio pabaigoje vykęs tarybos posėdis, kuriame dėl LVJC pertvarkos virė karštos diskusijos. Į jas įsitraukė ne tik pedagogai, bet ir moksleivių tėvai. Prieš tokius savivaldybės planus jie surinko per 600 parašų.
Nerimą jiems kėlė ir sumanymas į privataus operatoriaus rankas perleisti LVJC baseiną. Nors valdantieji aiškino, kad LVJC patalpose steigiama mokykla užims tik nedidelę dalį patalpų, kad jose tilps visi, nei pedagogų, nei moksleivių tėvų tai neįtikino.
Nors LVJC savivaldybei buvo perduotas prieš metus, apie pertvarką ilgą laiką sklido tik gandai.
Tarybos posėdyje kortas atskleidusi savivaldybės Jaunimo skyriaus vedėja Gita Kondrotaitė tikino, kad pertvarka bus siekiama plėtoti kokybiškas viešąsias paslaugas vaikams bei jaunimui.
Metus dirbusi darbo grupė tyrė, ko labiausiai reikia Vilniui, ir buvo nuspręsta, kad tarp reikalingiausių dalykų – pradinės mokyklos filialas.
Savivaldybė apskaičiavo, kad patalpų įrengimas ir pritaikymas dvylikai pradinių klasių kainuotų apie 6 mln. eurų.
G.Kondrotaitė įsitikinusi, kad pertvarka duotų daug naudos: įsteigus viešąją įstaigą ir įgyvendinus LVJC pertvarką įstaiga galėtų užsidirbti iš įvairių tarptautinių projektų, rengti neformalaus ugdymo pedagogus, atsirastų atvira erdvė jaunimo organizacijoms.
Kėlė abejonių opozicijai
Buvęs meras Artūras Zuokas tarybos posėdyje pateikė skaičiavimus, kad po pertvarkos gatvėje atsidurtų apie tūkstantį vaikų, bet valdančiųjų tai nesujaudino.
„Jei atidarome pradinę mokyklą, pagal higienos sąlygas jai reikalingas plotas, ypač esant neapibrėžtai kovidinei situacijai.
O dabar būtų sumaišomi visiškai skirtingi srautai. Todėl realiai mes neturėsime naujos geros įstaigos ir geriau veikiančią sugriausime“, – įsitikinęs A.Zuokas.
Jam pritarė „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos narys Vydūnas Sadauskas, sakydamas, kad imdamasi pertvarkos valdžia neatliko jokios rimtos analizės.
„Manyčiau, jog labai neaiškus ir suveltas aiškinamasis raštas, – jame parašyta, kad LVJC vykdo neformaliojo ugdymo veiklą, o naujai steigiama viešoji įstaiga padės vykdyti tą pačią neformaliąją veiklą. Jeigu kalbama apie visų vaikų perkėlimą, koks tikslas šį chaosą daryti ir būtent tokiu keliu eiti?“ – posėdžio metu klausė politikas.
Nuo kitų metų neliks dviejų dienos centrų
Praėjusios savaitės tarybos posėdyje paaiškėjo, kad nuo Naujųjų metų neliks ir Pilaitėje bei Antakalnyje veikusių vaikų dienos centrų. Savivaldybė nurodė, kad jų naikinimo priežastis – per didelės išlaikymo sąnaudos.
Šiuos centrus lankiusiems vaikams pasiūlyta lankyti prailgintos dienos grupes perpildytose mokyklose arba vykti į kituose rajonuose veikiančias panašias įstaigas, bet pedagogai abejoja, ar daug vaikų galės keliauti. Juk dienos centrų lankytojai pradinukai, kurie turi specialiųjų poreikių.
Centruose pedagogai dirba su vaikais, kurių šeimose yra didelių problemų.
