Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai prižiūri 112 km valstybės sienos ruožą su Baltarusija. Jų atsakomybės zona – vadinamoji Dieveniškių kilpa. Jau daugiau nei 20 metų valstybės sieną saugantis Saulius sako, kad iki šiol jis net pagalvoti negalėjo, kad kažkada išauš ta diena, kai per sieną migrantai veršis tokiais kiekiais.
„Daugiausia pas mus būdavo įvykių su kontrabanda. Sieną kartais pažeisdavo grybautojai – kas per neapsižiūrėjimą, o vietiniai kartais ir tyčia, nes baltarusiai pas save neleidžia pasienyje grybauti. Tai grybų ten apstu.
Kartais žmonės tiesiog pasiklysdavo. Tačiau, kad teks dirbti tokį darbą stabdant migrantus, tikrai niekada negalvojau“, – patruliuodamas palei pat valstybės sieną kalbą pareigūnas.
Pirmieji migrantai pasirodė prieš metus
Nors migrantų krizė pasienyje su Baltarusija prasidėjo šią vasarą, tačiau, kaip sako G.Žagunio užkardos vadas Žydrūnas Vaikasas, dar pernai rudenį pasieniečiai pajuto, kad padėtis keičiasi – pasienyje pasirodė didesnės migrantų grupės, už jų jau šmėkščiojo Baltarusijos pareigūnų šešėliai. Tačiau tuo metu tai buvo reti atvejai.
Kai šią vasarą migrantai į Lietuvą pradėjo plūsti dešimtimis, o kartais net ir šimtais per parą, darbą G.Žagunio užkardos pasieniečiams jau lengvino palei visą saugomą ruožą įrengta moderniausia Baltijos šalyse vaizdo stebėjimo sistema. Nors šiuo metu ji dar tik baigiama derinti ir oficialiai bus priimta tik gruodį, pareigūnams šios valstybės sieną dieną naktį stebinčios kameros pravertė ir per patį migrantų krizės įkarštį.
Iš viso 112 km sienos ruože įrengta 1 700 kamerų, susietų su judesio ir garso davikliais. Kameros pačios reaguoja į bet kokį judėjimą jų apžvalgos lauke ir automatiškai perspėja jų valdymo operatorius apie galimą pažeidimą. Vaizdą kameros fiksuoja ir dieną, ir aklinoje tamsoje. Net jei piktavaliams ir pavyktų pažeidimo vietoje kameras sugadinti, pasieniečiai situaciją pažeidimo vietoje galėtų įvertinti pagal garsą ar vykstančius judesius.
Vaizdo stebėjimo sistema dengia visą užkardos atsakomybės ribose esantį ruožą. Pasak užkardos vado, tai ženkliai palengvins pareigūnų darbą ir leis efektyviau išnaudoti pasienio patrulius.
Vaizdo stebėjimo operatorių (vienu metu dirbs keturi operatoriai) patalpos įrengtos naujose užkardos patalpose Dieveniškėse. Čia pareigūnai persikelti planuoja gruodį – baldai jau suvežti, darbo ir poilsio patalpos įrengtos, čia pat paruoštos ir patalpos sulaikytų migrantų laikymui, labiau primenančios mini viešbutuką, nei sulaikymo centrą.
Kontrabandininkai išmone nesiskundžia
Greta vaizdo kamerų, nemažą valstybės sienos ruožą G.Žagunio užkardos teritorijoje saugo ir pjaunančios vielos koncertinos ritiniai, čia jau kylą ir kitas fizinis barjeras – aukšta metalinė tvora.
Tačiau pamainos vyresnis Saulius sako, kad nepaisant visų šių priemonių, net ir pasibaigus migrantų krizei, pasieniečiams darbo nepritrūks.
„Kontrabandininkų išmonė beribė. Jau dabar jie cigaretes per visas šitas užtvaras bando gabenti dronais. Ir pinigų į tai jie jau investavę nemažai“, – sako Saulius.
Pasieniečių žiniomis, į vieną droną kontrabandininkai gali būti investavę iki 7 tūkst. eurų. Toks aparatas gali gabenti iki 500 pakelių cigarečių, kurių svoris apie 16 kg. Pasieniečiai turi įrangos tokiems dronams perimti ir nusodinti. Iš to, kiek jau jų pateko į pareigūnų rankas, galima daryti išvadą, kad kol kas dronai dažniausiai yra valdomi iš Baltarusijos.
Pareigūnai pripažįsta, kad migrantų krizė kontrabandininkams skaudžiai kirto – cigaretes gabenti pasidarė itin sudėtinga dėl to, kad pasienyje padaugėjo pareigūnų ir pradėjo kilti fiziniai barjerai. Tačiau nepaisant to, Saulius teigia nemanantis, kad tai paskatins „be darbo“ sėdinčius cigarečių gabentojus persikvalifikuoti į žmonių gabentojus.
Iki šiol tarp mūsų šalyje įkliuvusių žmonių gabentojų Lietuvos piliečių nepasitaikė. Tačiau lietuvių, įtariamų šiuo nusikaltimu, buvo sulaikyta Lenkijoje.
Sunkiausia pamaina – ilgai trukusi priešprieša
„Kai surandame migrantus, mes visų pirma su jais bendraujame – kas jie tokie, iš kur atvyko, turi dokumentus ir pan. Paprastai tose grupėse būna žmonių, kurie daugiau ar mažiau kalba angliškai. Per juos išsiaiškini, o toliau... Tiesiog nebeleidžiam tęsti kelionės, jiems tenka grįžti atgal“, – pasakoja Saulius.
Migrantai dažniausiai pasieniečių nurodymams paklūsta ir juos vykdo.
„Iš žmogiškos pusės net ir mums pareigūnams matant tuos vaikus, kurie turi ištverti tokias keliones, yra sunku. Aišku, kad galvojam apie tai, bet yra kaip yra. Yra įsakymas apgręžti ir mes tai vykdome“, – sako Saulius.
Jis prisiminė vieną ypač sunkią pamainą, kai į Lietuvą 35 migrantų grupę įstūmę Baltarusijos pareigūnai savo pusėje išsirikiavo su skydais ir antiriaušine ekipuote taip užtverdami kelią atgal. Priešais į gyvą grandinę pradėjo rikiuotis lietuviai, tuo tarpu migrantai įstrigo tarp dviejų šalių pareigūnų.
„Pirmas vaizdas buvo labai įdomus. Ten buvo du provokatoriai, kurie vis kurstė kitus nuošaliai susėdusius kažką daryti. Tuo tarpu baltarusiai vis keičiasi, vieni nueina į mišką, kiti grįžta ir tarsi rodo, kad jų yra labai daug. Tada atvažiuoja sunkvežimis ir iš jo pradeda lipti koks 20 žmonių su visa antiriaušine įranga, rikiuojasi priešais tuos migrantus į gyvą liniją... Mintis ta, kad juos jėga bandys stumti į mus. Tai tas jausmas buvo toks įdomus – kas čia dabar bus?
Situacija buvo tokia, į tą vietą mes jau sutraukėme ir karius, ir pasieniečius, kaip tik tuo momentu buvo policininkai į pagalba atsiųsti, juos irgi pritraukėm. Mes irgi išsirikiavom į tą gyvą liniją ir stovėjom“, – pasakojo Saulius.
Situacija truko parą, gal kiek daugiau. Daug kalbų tąkart nebuvo – nei su baltarusiais, nei su migrantais. Saulius sako, kad tąkart minčių buvo visokių matant vis augančias baltarusių pajėgas.
„Buvom pasiruošę viskam. Ir kariai, ir policininkai – visi buvom pasiruošę. Suvokiau, kad ana pusė greičiausiai nešaudys, o jėga stums tuos specialiai suvežtus žmones. Tad antiriaušinės dujos buvo paruoštos. Ką gali žinoti, kuo viskas baigsis“, – sunkiausią tarnybos pamainą prisiminė pasienietis.
Viskas baigėsi taip pat netikėtai, kaip ir prasidėjo – baltarusiai staiga susirinko migrantus ir juos išsivežė.
Po tokių dienų, sako Saulius, tik geras miegas padeda atsigauti. Tad nenuostabu, kad po tarnybos jis nieko apie tai pasakoti nenori.
„Visi jau ir nustojo klausinėti, nes žino, kad nekalbėsiu. Gal tik tėtė su mama paskambina ir paklausia, kaip sekėsi“, – sako Saulius.
Migrantai galvoja, kad pateko į Lenkiją
Pasak užkardos vado Ž.Vaikaso, vienokių ar kitokių provokatorių migrantų grupėse, o kartai snet ir pavienių, pasitaiko gana dažniai. Dažniausiai jiems pasirodžius, galima neabejoti, kad kita pusė filmuoja propagandinį filmuką apie „žiaurius“ lietuvių pasieniečius, skriaudžiančius migrantus.
Vadas prisiminė vieną rusiškai šnekantį migrantą, kuris kelias paras šmėkščiojo pasienyje.
„Jis įžengia į Lietuvos teritoriją kokį metrą du ir vaikšto pirmyn atgal. Kai mes pasirodom, jis atgal į Baltarusiją, o ten iš krūmų išlenda žmonės su kamera ir ima interviu iš jo. Gal matėte, rodė paskui tuos filmukus baltarusiai. Kartą jis basas pasirodė, o paskui pasakojo, kad lietuviai sumušė ir viską atėmė.
Baltarusiai jį vežiojo, maitino, suteikė nakvinę, juo rūpinosi. Tai truko kelias dienas. Galiausiai nuvažiavau aš su juo pakalbėti. Klausiau, gal reikia medikų pagalbos? Atsisakė. Bet po mūsų pokalbio jis dingo. Matyt, kažkur kitur baltarusiai jį išsivežė“, – pasakojo Ž.Vaikasas.
Dieveniškių kilpa migrantams labai nepalanki – visą perimetrą stebi kameros, patruliuoja daug pareigūnų, iš jos išeiti reikia per siaurą gerai kontroliuojamą „kaklelį“. Tad kai praėjusią savaitę migrantai čia vėl pasirodė, VSAT ir VRM vadovai tik kraipė galvas.
„Šiek tiek mums kelia nuostabą baltarusių noras būtent čia išstumti neteisėtus migrantus į Lietuvos teritoriją, nes šis ruožas pakankamai gerai kontroliuojamas“, – prieš savaitę kalbėjo VSAT vadas Rustamas Liubajevas.
Tuo tarpu G.Žagunio užkardos vadas sako manantis, jog baltarusiams gi nerūpi, kas nutiks migrantams ir taip elgiasi specialiai, tik norėdami Lietuvai sukelti papildomų problemų ir rūpesčių. Tuo tarpu patys migrantai dažnu atveju būna apgaunami, kad yra stumiami į Lenkiją.
Antra vertus, šita krizė rusiškas ir baltarusiškas televizijos programas žiūrinčius vietos gyventojus privertė šiek tiek keisti požiūrį į jiems brukamą propagandą iš anos pusės.
„Juk žmonės mato, kaip čia yra iš tiesų ir mato bei girdi, ką ana pusė transliuoja. Ir žmonės supranta, kad galai nesueina. Jie savo akimis staiga pamatė, kaip yra iškraipoma informacija“, – sako užkardos vadas.
