„Baltarusijos pasienyje su Lenkija situacija tebėra įtempta, bet kolegos lenkai praneša, kad ir ten neteisėtų migrantų srautai sumažėjo, per parą fiksuojama apie du šimtus bandymų prasiveržti per sieną, o anksčiau būdavo po šešis septynis šimtus.
Tačiau migrantai nedidelėmis grupėmis vis tiek vežami prie sienos. Mūsų ir kolegų lenkų žiniomis, nuo pasienio atsitraukę migrantai apgyvendinami logistikos centre netoli Bruzgių ir Kuznicos pasienio kontrolės punkto.
Tačiau neatmestina, kad jie po kurio laiko vėl bus atvežti prie pasienio su Lenkija arba Lietuva. Todėl atsipalaiduoti tikrai nereikėtų“, – kalbėjo 55-erių R.Liubajevas, pasieniečiams vadovaujantis dvejus metus.
– Kiek šiuo metu neteisėtų migrantų galėtų būti prie mūsų šalies sienos su Baltarusija?
– Mūsų duomenimis, apie tūkstantį pusantro. Taip pat turime žinių, kad jie įkurdinami netoli Lietuvos pasienio.
Tos migrantų grupės nėra didelės. Ateina prie pasienio, apsižvalgo ir vėl atsitraukia.
Prie pat sienos jie dažniausiai būna be Baltarusijos pareigūnų, tačiau kai prasideda bandymai kirsti sieną, iš karto lyg iš po žemių atsiranda baltarusių jėgos struktūrų atstovai, kurie fiksuoja įvykius. Laukia, kokie bus mūsų atsakomieji veiksmai.
Mūsų manymu, oro sąlygos taip pat lėmė, kad migrantų sumažėjo. Ar tai truks ilgiau, sunku numanyti. Ir Lietuvos, ir kitų Europos šalių pasienio tarnybų patirtis rodo, kad žiemą migrantų srautai sumažėja.
Bet jei Aliaksandro Lukašenkos režimas ir toliau sieks spausti Europos Sąjungą, migrantų srautams oro sąlygos neturės jokios reikšmės.
Kita vertus, pastebime Baltarusijos nuovargį.
Taip pat žinome, kad nemažai vietos gyventojų jau nepatenkinti, nes neteisėtų migrantų būriai – ne tik pasienyje, bet ir didžiuosiuose miestuose.
– Kaip vertinate A.Lukašenkos pagrasinimus, girdėtus dar vasarą, kad į Lietuvą atvyks ginkluoti Afganistano talibai ir esą atkeršys „už viską“. Ar toks scenarijus tikėtinas?
– Tokias kalbas vertiname rimtai, todėl mūsų tarnybos veiksmai pastaruoju metu derinami su šalies kariuomene, nes vienas neteisėtų migrantų galimų scenarijų – prasiveržti į Lietuvą naudojant ginklus.
– Šiomis dienomis viename Ruklos daugiabučių buvo aptikta vienuolikos neteisėtų migrantų grupė. Kas jiems padėjo apsigyventi? Lietuviai vedliai?
– Vyksta tyrimas, apklausiami neteisėti migrantai.
Beje, reikėtų pažymėti, kad buvo teisingai nuspręsta apsigyventi būtent Rukloje, nes ten panašių gyventojų yra nemažai.
Todėl tie daugiabučio „gyventojai“ manė, kad neatkreips pernelyg daug dėmesio.
Akivaizdu, kad ne patys migrantai tai sumanė. Kažkas jiems pasiūlė.
Praėjusią savaitę taip pat aptikti neteisėtų migrantų gabenimo keliai.
Vyksta tyrimas. Bet jau aišku, kad jų gabenimą organizuoja ir kitų šalių piliečiai.
Pastaruoju metu nustatyta, kad tarp jų nemažai Ukrainos piliečių, turinčių leidimus gyventi Lenkijoje.
Nerimą kelia ir mus pasiekiančios žinios, kad neteisėtų migrantų srautus kontroliuoja ne tiktai A.Lukašenkos režimas, bet ir tarptautiniai nusikaltėliai.
– Ne kartą buvo skelbta, kad neteisėti migrantai už jų atgabenimą į Minską, o po to prie Lietuvos arba Lenkijos sienos moka milžiniškas JAV dolerių arba eurų sumas. Vadinasi, jie ne vargšai?
– Visokių yra. Bet tarp jų yra net labai turtingų žmonių. Kai kurie būna tokiais drabužiais apsirengę, kokių aš tikrai negalėčiau sau leisti.
– Kaip jums atrodo, kas dedasi neteisėtų migrantų galvose, kad jie atsiveža vaikus ir net kūdikius?
– Ne kartą to paties savęs klausiau. Gal tai lemia šalių, iš kurių atvyksta migrantai, mentalitetas? Juk ten gimstamumas labai didelis, o vaiko socialinė vertė visai kitokia nei Europoje.
Mums vaikai – didžiulė vertybė, o stebėdami migrantų elgesį Lenkijos pasienyje ne kartą matėme, kaip jie saviems tikslams panaudoja mažamečius, kaip jais manipuliuoja.
Panašių vaizdų matėme ir vasarą Lietuvoje, bet dabar pas mus jie bando patekti be vaikų.
Baltarusijos režimas irgi naudojasi vaikų korta aiškindamas, kaip Europoje negailestingai elgiamasi su mažamečiais.
Tik nekalba apie tai, kad dauguma migrantų – stiprūs darbingi vyrai.
– Kiek neteisėtų migrantų yra mirusių Lietuvos ir Lenkijos pasienyje?
– Lietuvoje tokių nelaimių nebuvo, išskyrus tą atvejį, kai Baltarusijos pareigūnai vasarą pranešė esą radę žmogaus kūną savo pasienyje.
Prie Baltarusijos ir Lenkijos pasienio, mano žiniomis, yra iki dešimties mirusių neteisėtų migrantų.
– Kaip vyksta spygliuotos vielos tiesimas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje?
– Jau nutiesta daugiau nei šimtas kilometrų vadinamosios koncertinos. Pasienyje su Baltarusija iki kitų metų rudens bus pastatyta ir tvora.
Tačiau įvykiai prie Lenkijos sienos parodė, kad migrantai randa būdų įveikti net kelių aukštų spygliuotą tvorą.
Pasaulyje nebuvo ir nėra nė vienos sienos tarp valstybių, kuri būtų buvusi neįveikiama. Juk net Didžiąją kinų sieną buvo pavykę įveikti. Siena tarp Rytų ir Vakarų Berlyno taip pat ne kartą buvo įveikta.
– Teko girdėti, kad netoli Kapčiamiesčio yra pelkingų vietų, per kurias į Lietuvą gana nesunkiai patenka neteisėti migrantai. Ar tai tiesa?
– Tos vietos mūsų pareigūnams tikrai žinomos.
Šiek tiek sunkiau kontroliuoti Čepkelių raistą Varėnos rajone, prie Kabelių. Ten tik ribotai įmanoma naudoti technines priemones. Tose vietose vasarą yra tekę gelbėti žmones. Kėlėme ir sraigtasparnį.
Tačiau A.Lukašenkai ir jo parankiniams žmonių gyvybė nieko verta.
Pastaruoju metu mūsų tarnybos pareigūnų gerokai padaugėjo.
Ypač padeda kariuomenė ir policija, todėl galėsime operatyviai mobilizuoti jėgas, jei vis dėlto vyktų bandymai organizuoti ginkluotą įsiveržimą į mūsų šalį.
Bet mes labiau ruošiamės scenarijui, kad Baltarusija mus atakuos ir vargins nedidelėmis migrantų grupėmis.
Nors neatmestina, kad gali būtų sukurpta ir tokia situacija, su kokia susidūrė Lenkija.
– Galima spėti, jog Minskas taip pat provokuoja, kad būtų iššautas pirmasis šūvis. Kaip būtų elgiamasi, jeigu vis dėlto taip nutiktų? Kaip elgtųsi baltarusiai?
– Nors konflikto galimybė išlieka, iki šiol dar nėra buvę, kad Baltarusijos pareigūnai būtų nukreipę ginklą į mūsų sargybos pusę.
Savo pareigūnus nuolat įspėjame ir mokome nepasiduoti net menkiausiai provokacijai.
Nors vyrų motyvacija gana aukšta, nuo gegužės ypač įtemptai dirbdami ir dieną, ir naktį jie labai pavargę.
Aš irgi gyvenu nuolatinėje įtampoje. Dažnai lankausi tarnybos padaliniuose.
Laiko knygoms, sportui ar kelionėms visiškai nėra. Vasarą nepavyko ir paatostogauti.
Kartais jau tik apie aštuntą devintą valandą vakaro ištrūkstu pasportuoti Vingio parke. Tai šiek tiek padeda atsipalaiduoti.
– Kiek jums šiuo metu tarnyboje padeda tai, kad daugiau nei dešimtmetį dirbote Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūroje „Frontex“?
– Ši patirtis tikrai padeda. Taip pat išlikę puikūs ryšiai Europos Komisijoje.
Nevengiu nuvažiuoti į Briuselį susitikti su kolegomis. Tokie pasitarimai ir keitimasis informacija nepaprastai naudingi.
Vieni pirmųjų pagalbos ranką mums ištiesė Estijos kolegos. Jie juk supranta, kad mūsų ir lenkų patirtis pasienyje su Baltarusija yra neįkainojama.
Estai šiuo metu irgi itin susirūpino savo sienos su Rusija apsaugos stiprinimu.
Buvo pažeista tvora
Nuo ketvirtadienio vidurnakčio iki penktadienio ryto pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 29 migrantams. Dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių nebuvo.
Per ankstesnes dvi paras pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 64 nelegalams.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko beveik 7500.
Vėlų ketvirtadienio vakarą Varėnos rajone patruliavę pareigūnai aptiko pažeistą koncertinos užtvarą, įrengtą prie sienos su Baltarusija.
Ketvirtadienį Medininkų kontrolės punkte sulaikytas Baltarusijos piliečio vairuojamas vilkikas su puspriekabe. Joje buvo surasti keturi Irako piliečiai. Migrantai buvo sulaikyti, o baltarusis vairuotojas grąžintas į savo šalį.
