Ji teigia, kad pirmąjį reformos etapą – probacijos tarnybos atskyrimą ir stiprinimą numatantis teisės aktų paketas jau yra pateiktas, jis derintas tiek su institucijomis, tiek su profesinėmis sąjungomis.
„Profesinės sąjungos nepateikė nė vienos pastabos į siųstą paketą“, – sakė E. Dobrovolska.
Taip ji reagavo į kai kurių kurios bausmių vykdymo sistemos darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų teiginius, jog ministerija neįsiklausė į jų siūlymus, o pertvarka, kurios metu ketinama atskirti Probacijos tarnybą nuo Kalėjimų departamento, centralizuoti laisvės atėmimo įstaigų valdymą, privers pasitraukti daugybę pensinio amžiaus sulaukusių darbuotojų.
„Tokių prielaidų šiandien vertinti mes negalime. Vienintelis dalykas – tikrai raginu pareigūnus suprasti, kad tikrai pokytis yra ne tik dėl to, kad turėtumėme teisingai vadovavimo prasme vieną juridinį asmenį, bet kad kiekvienas pareigūnas būtų motyvuotas, kad turėtumėme prielaidų pakelti atlyginimus ir užtikrinti vienodas darbo sąlygas“, – teigė E. Dobrovolska.
Ministrė sako, kad ir patys pareigūnai pažymi, jog būtina darbuotojų kaita siekiant sumažinti korupciją, skirtingas sąlygas.
Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas pabrėžė, kad dalis profesinių sąjungų pristatė savo viziją dėl pertvarkos ir į ją buvo atsižvelgta, tuo metu reformą kritikuojanti Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, anot jo, pasiūlymų raštu nepateikė.
„Pareigūnai neišeis – išeis tie, kurie nėra pareigūnai. Yra galimybės, žmogiškas faktorius, (žmogus – BNS), kuris galvoja, kad šešių mėnesių išeitinė kompensacija jam atneš šviesų rytojų – keliu klausimą, ką jis darys po šešių mėnesių“, – teigė E. Jablonskas.
Užuominos apie spaudimą
Ministrė be kita ko užsiminė, kad dėl iniciatyvos keisti bausmių vykdymo sistemą yra sulaukusi ir netiesioginio spaudimo.
„Šiandien tikrai baigėsi tie laikai, kai atskiri kalėjimų pareigūnai ar verslininkai, susiję su kalėjimais, galėjo ateiti į ministro kabinetą, gauti apdovanojimą ir tokiu būdu išvengti reikalingų pokyčių, kurie sumažintų korupcijos rizikas. Per šiuos vienus metus, kol esu ministrė, tikrai teko girdėti menamus klausimus, kaip aš reaguočiau, jei įvyktų vienos arba kitos riaušės, jei įvyktų vienas ar kitas pabėgimas iš kalėjimo“, – kalbėjo ji.
„Teko girdėti ir menamų istorijų apie pasiplaukiojimus su tam tikrais verslininkais, susijusiais su įkalinimo įstaigų žmonėmis, kurių ne tik kad nepažįstu, bet netgi paniškai bijau vandens ir gyvenime su manimi niekas neplaukiotų. Šiandien tas jau nebeįmanoma“, – tvirtino ministrė.
Jos teigimu, „neretas asmuo bausmių vykdymo sistemoje buvo paaukotas, kad būtų išsaugoti politikų reitingai“.
„Galiu tik pažadėti, kad mano kadencijos metu to nebus ir kriminalinės žvalgybos pareigūnams rankos surištos nebus vardan reitingų“, – sakė E. Dobrovolska.
Žada suvienodinti sąlygas darbuotojams
E. Dobrovolska pabrėžia, kad pertvarka suvienodins pareigūnų darbo užmokestį ir sąlygas, vienodą vadovavimą, užtikrins kvalifikacijos kėlimą ir „pareigūnui nebereikės važiuoti į kitą įstaigą dėl to, kad ten, galbūt, dažniau primoka arba suranda priedus“.
Teisingumo ministerija pradėjo bausmių vykdymo sistemos pertvarką, pirmasis pataisų paketas jau pateiktas Seimui. Juo siūloma Probacijos tarnybą iš Kalėjimų departamento perduoti Teisingumo ministerijai.
Ministerija tikisi, kad Probacijos tarnybai suteikus daugiau įgaliojimų tarnyba galės efektyviau vykdyti probaciją, mažiau žmonių nusikals pakartotinai.
Taip pat ministerija siūlys keisti Kalėjimų departamento pavadinimą, kad vietoje dešimties atskirų juridinių vienetų būtų įkurta Lietuvos penitencinė tarnyba. Ministerija teigia, kad taip bus atsisakyta perteklinių funkcijų ir pareigybių. Projektas dėl šio pertvarkos etapo Vyriausybėje dar nesvarstytas.
Masinio darbuotojų išėjimo nesitiki
Teisingumo ministerijos vadovai tikino, kad uždarant Kybartų pataisos namus taip pat buvo panašių nuogąstavimų, kad sistemą paliks daugybė pareigūnų, tačiau, E. Jablonsko duomenimis, iš daugiau nei 170-ies pareigūnų galimybe pasiimti pusmečio atlyginimo dydžio kompensacijas ir palikti tarnybą pasinaudojo tik du.
Tuomet, pasak ministerijos vadovybės, visas darbo užmokesčio fondas paliktas Kalėjimų departamentui, kad jis būtų perskirstytas patiems darbuotojams. Palikti sutaupytas lėšas žadama ir dabar.
„Ar reformos metu išeis dalis pareigūnų – taip, natūralu, žmonės pasiskaičiuoja. Bet keliame klausimą – dėl ko jie vis dar yra sistemoje? Ar jie laukia tos dienos, kad gautų šešias išeitines? Kodėl jie dabar to nedaro? Įstatymas leidžia ir dabar šalių susitarimu palikti tarnybą ir gauti tam tikrą kompensaciją“, – tvirtino E. Jablonskas.
Savo ruožtu E. Dobrovolska patikino, kad bausmių vykdymo sistemos darbuotojams atlyginimų augimas numatytas bendrame vidaus tarnybos pertvarkos kontekste, tačiau užmokesčio fondas turėtų augti ir dėl reformos.
E. Jablonsko įvardytais preliminariais skaičiavimais, atsisakius perteklinių funkcijų ir pareigybių, būtų galima sutaupyti 1,5-3 mln. eurų – šie pinigai keliautų į darbo užmokesčio fondą. Kartu jis neatmeta, kad atlyginimai ne tik augs, bet kai kam ir mažės.
„Natūralu – kiekvienas pareigūnas tą pajus (...). Mes dabar jau matome, kad skirtingose įstaigose yra skirtingi atlyginimai – to neturėtų būti, nes iš principo jie daro tą patį darbą. Tad natūralu, kad atlyginimai, kurie netgi dabar yra mokami pakankamai didesni, bus standartizuoti – jie dirbs tą darbą ir gaus už tą patį darbą. O kitiems, natūralu, kad pakils“, – tikino viceministras.
Profesinių sąjungų atstovų teigimu, tarnybą bausmių vykdymo sistemoje pradedantys pareigūnai „į rankas“ šiuo metu gauna apie 750 eurų, turintieji daugiau nei 20 metų stažą – apie 1000 eurų.
Pertvarkos tikisi 2023-iaisiais
Teisingumo ministerija jau pradėjo bausmių vykdymo sistemos pertvarką, pirmasis pataisų paketas pateiktas Seimui. Juo siūloma Probacijos tarnybą iš Kalėjimų departamento perduoti Teisingumo ministerijai.
Ministerija tikisi, kad Probacijos tarnybai suteikus daugiau įgaliojimų tarnyba galės efektyviau vykdyti probaciją, mažiau žmonių nusikals pakartotinai.
Be kita ko, bus siūloma keisti nuteistųjų motyvacinę sistemą, aiškiau nustatant, kada nuteistieji gali atlikti bausmę atvirojoje kolonijoje, pusiaukelės namuose, kada būtinos griežtesnės įkalinimo sąlygos. E. Dobrovolskos teigimu, tai numatantys Baudžiamojo kodekso pakeitimai tarp institucijų dar derinami.
Taip pat ministerija siūlys keisti Kalėjimų departamento pavadinimą, kad vietoje dešimties atskirų juridinių vienetų būtų įkurta viena. Teisingumo ministrės teigimu, atsisakyta siūlymo naująją įstaigą pavadinti Lietuvos penitencine tarnyba, tad ji turėtų vadintis Kalėjimų tarnyba.
Ministerija teigia, kad taip bus atsisakyta perteklinių funkcijų ir pareigybių. Projektas dėl šio pertvarkos etapo Vyriausybėje dar nesvarstytas.
Sujungti laisvės atėmimo įstaigas į vieną Kalėjimų tarnybą ketinama nuo 2023-iųjų sausio. Teisingumo ministerijos vadovybės teigimu, tam rengiantis, jau nuo 2022-ųjų sausio svarstoma vykdyti bandomąjį valdymo pertvarkos projektą Pravieniškių pataisos namuose, kuris leis įvertinti „rizikas ir gerąsias praktikas“.
E. Dobrovolska žada, kad artimiausiu metu darbo grupė parengs siūlymus dėl būsimos Kalėjimų tarnybos struktūros ir tai leis įvertinti, kiek lėšų bus sutaupyta.
