Per kelias valandas portalui lrytas.lt žurnalistai sutiko vos kelis žmones. Tiesa, kartas nuo karto lėtai pravažiuodavo Karo policijos arba policijos patrulių mašinos. Ar tai – ramybė prieš dar vieną audrą?
Po nežinia kiek laiko trukusios darganos ir kasdien nepramušama pilkuma apniukusio dangaus, šeštadienį pagaliau pasirodžiusi saulė, atrodytų, ištirpdė ir visus pavojus.
Pasikeitus tvarkai, kai po nepaprastosios padėties įvedimo žurnalistams buvo leista pasienyje su Baltarusija lankytis kilometro atstumu, o dabar jau galima priartėti net iki šimto metrų, lrytas.lt žurnalistai tikėjosi, kad situacija bus ne ką ramesnė nei prieš dešimt dienų.
Tačiau Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkardoje vidurdienį tvyrojo ramybė. Nuo vidurnakčio Lietuvos sieną bandė kirti vos devyni nelegalūs migrantai. Tačiau jie buvo gražinti atgal į Baltarusiją.
Pasiekus tų šimto metrų atstumą iki Lietuvos valstybinės sienos suarto žemės ruožo net žvėrys nebuvo pripėdavę.
Stovėjo karinis visureigis. Budėjo du nuo galvos iki kojų ginkluoti kariai. Dar vienas visureigis lėtai važiavo ties metaline pasienio tvora.
Žydras dangus išbraižytas plunksniniais debesimis priminė kovą, bet ne – paskutines lapkričio dienas.
Lrytas.lt žiniomis, devyni nelegalūs migrantai į Lietuvą brovėsi ties 54 pasienį žyminčiu stulpeliu. Kur jis? Tik vėjas galėtų pakuždėti, todėl pasukome pasikalbėti su Kapčiamiesčio gyventojais.
„Nei šiandien, nei šią savaitę tų nelegalų nemačiau. Jau keturiolika metų gyvenu Kapčiamiestyje, tai jau galiu save laikyti vieciniu. Kol kas dar tie migrantai kieman nebuvo užsukę, bet įtampa tikrai jaučiasi. Ar nebijau? Durys užrakintos pastoviai. Taip ir ginamės nuo tos baimės, o kas bus toliau, niekas gi negalėtų pasakyt“, – gatvelėje, vedančioje link upelio paatviravo Jonas.
Nors ir visiškai nepanašūs į tuos dažniausiai tamsaus gymio nelegaliai sieną kertančius migrantus, bet kelios užkalbintos Kapčiamiesčio moterėlės tik nuleido galvas, dar labiau ant veido užsitraukė kaukes ir, netarusios nė žodžio, nuskuodė tolyn.
Drąsiai po miestelį šmirinėjo tik katės. Beveik ties kiekvienu namu amsėjo ištikimi sargiai.
Patikimiems šaltiniams pranešus, kad prie Druskininkų užkardos Raigardo pasienio kontrolės postu išsirikiavusi nemenka vilkikų eilė, nusprendėme pasidairyti kas darosi ten.
„Skundikai“ sakė tiesą. Nuo kontrolės posto link Druskininkų buvo išsirikiavusi daugiau nei dviejų kilometrų vilkikų eilė.
Daugiausia – su baltarusiškais, rusiškais ir lenkiškais numeriais. Vieną kitą vilkiką žymėjo lietuviški, čekiški arba vokiški numeriai.
„Baltarusiai nepraleidžia lietuvių, lietuviai – baltarusių. Taip vieni kitiems atsilyginam“, – juokavo baltarusiai vairuotojai, stoviniuojantys pakelėje.
„Girdėjom, kad šiandien buvo sugedę lietuvių kompiuteriai. Bet juk tarp tų nelegalių migrantų – nemažai patyrusių kompiuterių specialistų. Gal galėtų su lietuviais pasidalinti patirtimi“? – ironizavo kiti rusakalbiai vairuotojai, stovintys eilėje jau daugiau nei septynias valandas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis portalui lrytas.lt aiškino, kad šeštadienio rytą valandai buvo išsijungę Raigardo pasienio kontrolės posto kompiuterinės sistemos. Tai, neabejotinai, pailgino vilkikų eilę Lietuvos pusėje. Jiems teks laukti apie dvidešimt valandų.
„Mūsų žiniomis nuo kontrolės posto link Druskininkų yra apie aštuoniasdešimt vilkikų, tačiau Baltarusijos pusėje – apie 370. Per dieną Lietuvos pareigūnai patikrina ir praleidžia du šimtus vilkikų. Tai – normalus darbo krūvis“, – teigė G. Mišutis.
Pasak jo, vilkikai iš Baltarusijos, Rusijos ir Lenkijos pastaruoju metu renkasi Raigardo pasienio kontrolės postą dėl neramumų kilusių Lenkijos pasienyje.
„Ar šiandien jo gimtadienis, kad jis važiuoja be eilės“? – rėkė vilkikų vairuotojai, pamatę, kad vienas jų kolega iš Lenkijos, aplenkęs didžiulę eilę, nudardėjo link posto be eilės. Bet pagrūmojimai ir rusiški keiksmažodžiai jo nesustabdė. Matyt, jau nebeteko kantrybės.
