Šią savaitę Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Staniulis kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Migracijos departamentą, kad būtų įvertinta, ar užsieniečiai moka lietuvių kalbą atitinkamu lygiu ir turi pakankamas Konstitucijos pagrindų žinias, penktadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Šių metų rugpjūtį STT Kauno valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariant, kad valstybinės kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminų komisijos narys už kyšius sudarydavo galimybę užsieniečiams neteisėtai išlaikyti egzaminus, reikalingus norint gauti leidimą nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje.
Anot STT pranešimo, užsieniečiai už egzaminų išlaikymą komisijos nariui, kaip įtariama, mokėdavo iki 300 eurų.
Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl sistemingo kyšininkavimo pateikti Kauno rajono Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminų komisijos nariui. Įtarimų dėl papirkimo yra sulaukę ir įvairių šalių užsienio piliečiai.
STT pažymi, kad lietuvių kalbos egzamino pažymėjimas nėra savitikslis, jis susijęs su tolesnių užsienio šalių piliečių teisių įgyvendinimu bei reikalingas norint gauti Lietuvos pilietybę, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, dirbti atitinkamose pareigybėse ar vykdyti tam tikras darbines funkcijas. Lietuvos Konstitucijos pagrindų įstatymas užsieniečiams yra reikalingas siekiant gauti Lietuvos pilietybę ir norint gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Tai ne pirma korupcijos byla, susijusi su minėtų egzaminų laikymu. Šių metų lapkričio 5 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paliko apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltais dėl prekybos poveikiu pripažino šešis asmenis.
Teismas konstatavo, kad už neteisėtą atlygį užsienio piliečiams buvo sudarytos sąlygos fiktyviai, faktiškai nelaikant, gauti egzaminų pažymėjimus.
Šių metų birželio mėnesį STT pradėjo dar du ikiteisminius tyrimus dėl dviejų Rusijos piliečių galbūt suklastotų lietuviškas šaknis patvirtinančių dokumentų. Jų pagalba vienas Rusijos pilietis gavo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, o kitas kartu su dviem šeimos nariais gavo Lietuvos pilietybę.
