Hemodializės paslaugos ligoniams tampa savotišku verslu, kuriame sukasi ne tik skirtinguose miestuose dirbantys medikai, bet ir jų šeimų nariai.
Hemodializės paslaugas pacientams kompensuoja valstybė, tačiau ši procedūra ne visada atliekama ir didžiųjų miestų ligoninėse.
Mažesnių miestų pacientai siunčiami į privačias gydymo įstaigas, kur juos pasitinka tie patys jiems siuntimus išrašę gydytojai. Kartu su pacientais į privačias įstaigas atkeliauja ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) skiriami pinigai.
Tokį pinigų panaudojimą puikiai įvaldžiusios kelios privačios medicinos įstaigos, kurios nesunkiai laimi ligoninių skelbiamus konkursus ir užsitikrina VLK finansavimą. Jų darbuotojų ir akcininkų sąrašuose – ne vieno valstybinėse gydymo įstaigose dirbančio mediko pavardė.
Pasirašė sutartį su dukra
Kai kurie jų sandoriai primena šeimos verslą.
Kėdainių ligoninės skelbtą konkursą hemodializės paslaugoms teikti laimėjo bendrovė „Nefrosana“, kurios akcininkų sąraše yra Ieva Šliaužienė – šio regiono gydymo įstaigoms pinigus skirstančios Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) direktoriaus Virgilijaus Šiaudikio dukra.
Į tėvo ir dukters įmonės sandėrį Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių dėmesį atkreipė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Seimo nario nuomone, jei dėl valstybės skiriamų lėšų tėvas pasirašė sutartį su bendrove, kurios viena steigėjų yra jo dukra, tai – skandalinga situacija.
Nuo sprendimų nusišalino?
Sveikatos reikalų komiteto nariai nutarė apie šią situaciją informuoti ne tik Sveikatos apsaugos ministeriją, Viešųjų pirkimų tarnybą, bet ir Seimo Antikorupcijos komisiją.
Kauno TLK direktorius V.Šiaudikis „Lietuvos rytui“ teigė, kad dėl dukters yra deklaravęs savo interesų konfliktą ir nedalyvauja jokiuose su hemodializę atliekančiomis klinikomis susijusiuose procesuose. Jis teigė nusišalinęs ir TLK pasirašant sutartį su bendrove „Nefrosana“.
Seimo nario R.Žemaitaičio nuomone, vien tokios deklaracijos neužtenka, nes su Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikta deklaracija negali susipažinti visuomenė. Be to, deklaruoti reikėtų ir ryšius su juridiniais asmenimis.
„Teritorinės ligonių kasos vadovas deklaracijoje nurodo savo vaikus, kitus gimines, bet nenurodo, su kokiomis įmonėmis jis turi ryšių. Jei Kauno ligonių kasos direktorius deklaravo ryšius su dukra ir nusišalino nuo sutarties pasirašymo su „Nefrosana“, tai sveikintinas dalykas, bet ar visuomenė žino, kad jo dukra turi tokią įmonę, ar žino, kad ji teikia tokias paslaugas?“ – viešumo pasigedo R.Žemaitaitis.
Kaune įsikūrusios „Nefrosanos“ steigėjai ir pagrindiniai akcininkai yra įsteigę hemodializės paslaugas teikiančias įmones ir Klaipėdoje, Palangoje, Tauragėje, Alytuje, Šiauliuose bei Joniškyje, o neseniai laimėjo ir Kėdainių ligoninės konkursą hemodializės paslaugoms teikti.
Bandė įtikinti politikus?
Apie būtiną gydymo įstaigų pertvarką ir galimybę pacientams rinktis privačią mediciną V.Šiaudikis užsiminė ir Kėdainių savivaldybės tarybos posėdyje.
Kauno TLK direktorius teigė, kad Kėdainiai – viena iš nedaugelio savivaldybių, kur dauguma gyventojų lankosi Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre. Privačios gydymo įstaigos paslaugas yra pasirinkę tik 11 procentų šio rajono gyventojų.
V.Šiaudikio teigimu, daugumą pacientų valstybinėje įstaigoje išlaikantys Kėdainiai galėtų nesiimti jokios reformos, bet tada negalėtų pretenduoti į gydymo įstaigų pertvarkai skiriamus Europos Sąjungos pinigus.
V.Šiaudikis kalbėjo, kad savivaldybės neturi jokio mechanizmo privataus kapitalo įstaigoms pritraukti, bet kurdama bendruomenės sveikatos centrą savivaldybė galėtų pasitelkti privačias įstaigas ir pasirašyti su jomis sutartis. Jo teigimu, sutartis rengtų Sveikatos apsaugos ministerijos teisininkai.
„Mums rūpi ne tik pinigai, mums rūpi pacientai. Ligonių kasa pirmiausia atstovauja žmonėms, o ne finansinėms galioms“, – sulaukęs vietos medikų abejonių Kėdainių savivaldybėje kalbėjo V.Šiaudikis.
Domėsis medikų veikla
Kodėl ligoninės, užuot investavusios į hemodializės įrangą ir panaudojusios VLK skirtus pinigus, siunčia pacientus į privačias klinikas?
Prie šio klausimo Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai turėtų grįžti artimiausiu metu. „Ar tai nėra pajamų praradimas pačioms gydymo įstaigoms?“ – sakė svarstyti šį klausimą kolegas raginęs R.Žemaitaitis.
Sveikatos apsaugos ministerija iki kito komiteto posėdžio turėtų surinkti informaciją, kurie gydytojai privačiose medicinos įstaigose teikia hemodializės paslaugas ir kartu yra šių įmonių akcininkai.
Dar prieš Sveikatos reikalų komiteto posėdį situacija visoje Lietuvoje pasidomėjęs Seimo narys R.Žemaitaitis sužinojo, kad mažiausiai septyni universitetinėse ligoninėse dirbantys medikai klientus siunčia į privačias klinikas, kuriose jie yra ne tik darbuotojų, bet ir akcininkų sąrašuose. Trys iš jų dirba Kauno apskrityje.
Deklaracijose trūksta aiškumo
Kauno teritorinės ligonių kasos ir bendrovės „Nefrosana“ sutartimi jau susidomėjo ir Valstybinė ligonių kasa, o Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininku šią savaitę išrinktas R.Žemaitaitis artimiausiu metu žada kelti klausimą, kodėl iki šiol nėra aiškios interesų deklaravimo sistemos.
Savo interesus privalo deklaruoti gydymo įstaigų vadovai, o medikų deklaracijos – neviešos. Seimo nario nuomone, gyventojai turėtų žinoti, kokie ryšiai juos sieja su privačiomis gydymo įstaigomis ar farmacijos bendrovėmis.
„Galbūt Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai, kurie šiuo metu nėra užsiėmę COVID-19 pandemijos valdymu, galėtų sutvarkyti šią sistemą“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
