Surinkę karštųjų linijų numerius ir sulaukę konsultanto vargu ar atsimename jo vardą. Juk pirmiausia stengiamės užversti tuo, kas rūpi patiems. Būna, atsakymo taip ir nesulaukiame ir esame siunčiami kitur – pavyzdžiui, nuo 1808 pas Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Jo specialistai patars, kiek galės, bei jei tik ko nors pasiteirausi daugiau – atsiprašome, čia ne mūsų reikalas, skambinkite ten ir ten.
Ak, kam čia plepėti, galima juk ir interneto svetainėse viską sužinoti. Tik ar išties? Atsidarai koronastop.lt ir ieškai, kiek laiko ir kaip reikia izoliuotis susirgus šeimos nariui. Sveikinu, jei rasite, man nepavyko.
Pasirodo, visos šios paslaptys skelbiamos NVSC portalo dažniausiai užduodamų klausimų skyrelyje. Aišku, čia nepavyks užsiregistruoti nei tyrimams, nei skiepams. Ne jų juk daržas.
Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys paskelbė apie krūvą pasikeitimų.
Ministerija pasistengė ir netgi gražias skaidres ta proga parengė. Žinių portalai kaipmat jas paviešino – naudinga juk, ar ne? Deja, pavyzdžiui, 1808.lt jų taip ir nerasi.
Geriausiu atveju turėsi skaityti kažkokio įsakymo redakciją ir mintyse versti iš valdininkiškos kalbos.
Apskritai koordinacija tarp institucijų ir jų interneto svetainių yra tokio lygio, kad geriausiu atveju numetama nuoroda – jei kas nors neaišku, eik panaršyti ten.
Apie tai, kad atsakymai į svarbiausius klausimus turi būti visiems matomiausioje vietoje, galima tik pasvajoti.
Jei kuri nors itin daug klientų turinti verslo įmonė taip elgtųsi kokios nors krizės (kad ir reputacinės) akivaizdoje, ji jau seniai būtų bankrutavusi. Žinoma, jei nėra valstybinė ar juolab monopolininkė. Taip ir šiuo atveju – daroma priešokiais, kiekvienas savo vežėčias stumia ten, kur jam atrodo reikalinga, o bendras vaizdas tiesiog graudus.
Kur ieškoti informacijos prasidėjus kariniams veiksmams? Arba įvykus avarijai Astravo atominėje elektrinėje – juk grėsmė nemenka, jei net jodo tabletės sostinės ir jos apylinkių gyventojams seniai padalytos, gal net ir galiojimas spėjo pasibaigti.
Ak, yra toks Radiacinės saugos centras. Prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Jo svetainėje – kažkokie pranešimai apie radoną, mamografiją ir pratybas. Ir tik paspaudus ant vienos nuorodos galima rasti kitą nuorodėlę menkutėmis raidėmis į www.lt72.lt.
Pasirodo, visi atsakymai apie galimą avariją ir veiksmus jos atveju yra čia. Tik ji priklauso Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Šis, kaip žinome, yra prie Vidaus reikalų, o ne Sveikatos apsaugos ministerijos. Versle būtų konkurentai. Čia lyg ir ne, tačiau elgiasi labai panašiai – nukiškime kuo giliau, jei negalime išvis nutylėti.
Apskritai valstybinėms ar biudžetinėms institucijoms jaukintis internetą sekasi labai sunkiai. Puikus pavyzdys – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, jau senokai atnaujinusi savo svetainę, tačiau iki šiol suteikianti prieigą ir prie senosios versijos. Kodėl? Nes ši paprastesnė, suprantamesnė ir patogesnė.
Praėjusią savaitę Vilnius ištrimitavo ilgai lauktą naujieną – prie bibliotekų jau veikia knygomatai. Nagi, pirmyn į ibiblioteka.lt ir jau užsisakinėsime.
Gerai, jei pavyko šiaip taip prisijungti. Dar geriau, jei radai norimą knygą naujajame bibliotekų portale, kuris primena nebent programuotojams suprantamus vaizdus. O jei matai, kad knyga yra artimiausioje bibliotekoje ir dar laisva, esi laimės kūdikis – spaudi, užsisakai ir...
Užsisakei. Turi gauti SMS žinutę. Jos nėra valandą, nėra dvi. Tris, keturias. Parą, antrą. O juk knygomate knygos saugomos 72 valandas. Mėgini ieškoti, galbūt nesi įvedęs sistemoje savo telefono. Atrodo, Gintaro kambarį rasti bus lengviau. Nusispjauni ir eini rinktis iš lentynų. Gal dar kas nors kovidu apkosės, tuomet vėl teks ratą pradėti iš naujo – skambinti, naršyti, ieškoti ir nerasti.
