Teismas aferistus pastatė į vietą, bet įmonė turto neatgauna

Tačiau nusikaltėlių sukčiavimo įrankiu buvusi įmonė ne tik nėra likviduota, tačiau jos bankroto administratorės rankomis vis dar bando iš tikrųjų savininkų atimti turtą, kurio nepavyko pavogti.

Tai, kad aferistai yra nuteisti baudžiamojoje byloje, nenori matyti ir kai kurie civilinių bylų teisėjai vis dar priimantys nusikaltėliams palankius sprendimus.

Bandymas užgrobti elektroninių jungčių gamyba besiverčiančią Klaipėdos įmonę „Hoja electronics“ jau tapo klasikiniu „reindžeriavimo“ pavyzdžiu ir priminė detektyvinius filmus.

Planą kaip užvaldyti bendrovę sugalvojo du praeityje ne kartą teisti veikėjai – klaipėdietis Vytautas Nemunis ir teisininko išsilavinimą turintis kaunietis Rolandas Nadzeika.

Iki tol penkis kartus už finansinius nusikaltimus teistas V.Nemunis uostamiestyje garsėjo kaip idėjų generatorius, sukūręs įvairias sukčiavimo schemas.

Tuo tarpu ne kartą kalėjimo duonos ragavęs kaunietis R.Nadzeika buvo net vadinamas vienu pirmųjų mokesčių grobimo sistemos kūrėjų. Dar 1999 metais jis buvo kaltinamas, kad kartu su bendrininkais iš valstybės bandė pasisavinti pusdevinto milijono litų mokesčių.

Užgrobti „Hoja electronics“ buvo nutarta ne atsitiktinai. Pagrindinė šios įmonės akcininkė buvo V.Nemunio vaiko motina Rimutė Pocienė. Nors daugiau kaip 10 metų jų keliai buvo išsiskyrę, tačiau buvusi pora palaikė draugiškus santykius kaip bendrą vaiką turintys tėvai.

V.Nemunis, kuris su savo sekretore sukūrė naują šeimą ir augino tris mažamečius vaikus, matė kaip praktiškai jokios veiklos nevykdžiusią bendrovę jo buvusi draugė pavertė klestinčia įmone. Verslas nuolat buvo plečiamas, ypač bendradarbiaujant su viena vėjo jėgaines gaminančia Danijos kompanija.

Tačiau greičiausiai griebtis aferos V.Nemunį paskatino žinia, jog R.Pocienės valdoma kompanija iš varžytinių nusipirko prestižinėje Palangos vietoje, šalia Arvydo Sabonio viešbučio „Pušų paunksnėje“ esantį beveik 300 kv. metrų ploto namą. Dar iki varžytinių šiame būste su savo sekretore ir trimis mažamečiais vaikais gyveno pats V.Nemunis.

Nors pastatą iš buvusių bankrutavusių savininkų jis tik nuomojosi, tačiau savo pažįstamiems leisdavo suprasti, kad ten – jo nuosavybė.

Galimas dalykas, kad tuomet aferistui ir kilo mintis užgrobti buvusios draugės įmonę, o kartu tapti ir tikruoju namo Palangoje savininku.

Savo idėjomis V.Nemunis pasidalijo su R.Nadzeika. Suokalbininkai Kauno advokato Vitoldo Martovičiaus kontoroje, kur dirbo R.Nadzeikos žmona, parengė dokumentus, jog V.Nemunis esą savo turimas 100 proc. „Hoja electronics“ akcijas už 25 tūkst. litų parduoda su R.Nadzeika susijusiai bendrovei „Ronier development“.

Nors V.Nemunis jokių akcijų neturėjo, sukčiams kažkaip pavyko šį sandorį įregistruoti Valstybinėje įmonėje „Registrų centras“. Vos tik formaliai aferistų bendrovei pavyko tapti vienintele akcininke, ji atleido senąją direktorę, o naujuoju vadovu paskyrė R.Nadzeiką.

Toliau įvykiai klostėsi žaibo greičiu – bankuose buvo pakeisti eletroninio prisijungimo kodai, užblokuotos darbuotojų kortelės, bandoma blokuoti darbuotojų telefonų numerius. O prie užgrobtos bendrovės „Hoja electronics“, kurioje dirbo beveik 100 darbuotojų, išsirikiavo ginkluoti saugos tarnybos apsaugininkai, kurie į vidų neįleido senųjų vadovų.

Tuo pat metu buvo bandoma perpumpuoti užvaldytos įmonės turtą. Aferistai didelese pinigų sumas pervedė dokumentus padėjusiam parengti advokatui V.Martovičiui bei kitoms susijusioms įmonėms. Per dieną buvo surastas ir pirkėjas, panorėjęs už milijoną litų įsigyti minėtą „Hoja electronics“ priklausantį pastatą Palangoje su žemės sklypu.

O tam, kad būtų galima pasisavinti pinigus, buvo išrašytas fiktyvus milijono litų vertės vekselis, pagal kurį anstoliai nuo įmonės sąskaitos nurašė daugiau kaip pusę milijono litų.

Galbūt ši įmonės užgrobimo operacija sukčiams būtų sėkmingai pasibaigusi, jei ne ryžtingi bendrovės tikrosios savininkės R.Pocienės ir direktorės Rasos Mikuckienės veiksmai.

„Apie tai, kad bandoma užvaldyti įmonę, sužinojau būdama komandiruotėje Vokietijoje. Norėjau į automobilio baką įpilti benzino, tačiau neveikė kredito kortelė. Susisiekiau su buhalterija, kuri pranešė, kad negali prisijungti prie banko sąskaitų. Bandant aiškintis sužinojau, kad iš įmonės sąskaitų gryninamos lėšos“, – pasakojo R.Pocienė.

Įmonės savininkė nedelsiant grįžo į Lietuvą ir ten dar kartą patyrė šoką. Apsauga jos nenorėjo įleisti į patalpas, o atvykę nepažįstami asmenys pareikalavo perduoti įmonės turtą ir dokumentus.

Moteris kreipėsi į policiją ir prokuratūrą. Išsiaiškinusi, kada yra tuomečio Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovo Giedriaus Danėliaus priėmimo valandos, atvyko į pokalbį.

„Ką, negi Kaunas jau persikėlė į Klaipėdą“, – išklausęs pasakojimo ištarė ką tik uostamiestyje pradėjęs dirbti prokuroras.

Iš pradžių pareigūnas nenorėjo patikėti, kad tokie dalykai įmanomi ir buvo įsitikinęs, kad tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai. Tačiau, kai tikrieji įmonės savininkai ir vadovai pateikė visus faktus, pareigūnas nurodė nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš pradžių įtarimai buvo pareikšti tik vienam V.Nemuniui – nebuvo įrodymų, kad R.Nadzeika žinojo, jog perkamos neegzistuojančios akcijos.

Tačiau įrodymai atsirado, kai pareigūnai atliko kratą advokato V.Martovičiaus kontoroje. Po to buvo pareikšti įtarimai ne tik R.Naidzenkai, bet ir dar keliems jų bendrininkams, padėjusiems perpumpuoti turtą.

Nors atrodė, kad bandymas užgrobti įmonę buvo akivaizdus, tačiau tyrimas ilgai užtruko teismuose. Kaltinamieji visaip vilkino procesą ir tik 2017 metų lapkritį Klaipėdos apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį.

Tačiau aferistai nepasidavė ir skundė sprendimą. R.Nadzeika aiškino, jog buvo įsitikinęs, kad V.Nemunis yra tikrasis įmonės akcijų savininkas, todėl ir sudarė sandorį. Tuo tarpu jo bendrininkas įrodinėjo buvęs pirmuoju bendrovės akcininku ir jas perleidęs formaliai, nes dėl jam pareikštų milžininškų civilinių ieškinių savo vardu negalėjo turėti jokio turto.

Vis tik Klaipėdos apygardos teismas skundus atmetė, o galutinį tašką 2019 metų spalį padėjo Aukščiausiasis Teismas. V.Nemunis ir R.Nadzeika buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis. Taip pat teismas už sukčiavimą nutarė likviduoti jų aferos įrankiu buvusią bendrovę „Ronier Development“.

Atrodytų, kad po šio galutinio sprendimo viskas turėjo būti sustatyta į vietas. Tačiau R.Pocienei ir jos įmonei vis dar tenka mindžioti teismų slenksčius ir įrodinėti jau įrodytus dalykus.

Mat kol vyko baudžiamoji byla, aferistai regis parengė atsarginį planą. Galimas dalykas, kad suprasdami, jog teismai pripažins akcijų pirkimą fiktyviu, jie galėjo organizuoti ir tariamų akcijų įgijėjos – bendrovės „Ronier develpomnet“ bankrotą.

Taip pavyko padaryti, o vienais didžiausių kreditorių tapo R.Nadzeika ir su V.Nemuniu susijusiųasmenų įmonė. Jų prašymu bankrutavusią įmonę administruoti ėmėsi bendrovė „Renavita“, kurios vadovė – sena R.Nadzeikos pažįstama Renata Kaladytė.

Tuo metu, kai baudžiamojoje byloje „Ronier development“ buvo kaltinama sukčiavimu, jos bankroto administratotė civiliniams teismams pateikė 9 ieškinius. Ir įrodinėjo, kad jiems priklauso pavogtas turtas – pelningai veikiančios ir dar labiau savo verslą išplėtojusios įmonės „Hoja electronics“ akcijos.

„Vis galvoju, ko tokiais procesais yra siekiama. Galbūt tikimasi, kad atsiras koks nors korumpuotas teisėjas, kuris užmerks akis į baudžiamojoje byloje konstatuotus faktus ir priims prieštaringą sprendimą?“,- sąmprotavo R.Pocienė.

Nusitaikyta buvo ne tik į akcijas, bet ir į įmonei priklausantį pastatą Palangoje. Nors pradėjus ikiteisminį tyrimą šio namo pirkėjas išsigando atsakomybės ir nutraukė notarinę sutartį, tačiau aferistai vis dar ieško landų šį prabangų namą perimti per civilinius teismus.

Nepaisant to,kad V.Nemunis iki šiol yra įkalintas pataisos namuose, tačiau jo sugyventinė su trimis vaikais nemokamai vis dar gyvena šiame prestižiniame „Hoja electronics“ priklausančiame name Palangoje.

Remiantis nuteistos įmonės „Ronier development“, kuri jau turėjo būti likviduota, ieškiniais ir skundais, sustabdytas V.Nemunio šeimos iškeldinimas, o pats pastatas areštuotas.

„Jau aštuoneri metai kaip negalime net įeiti į savo namą, kuriame gyvena V.Nemunio šeima. Paskaičiavome, kad per tą laiką įmonė vien tik iš nuomos galėjo uždirbti mažiausiai 400 tūkstančių eurų“,- sakė R.Pocienė.

Tuo tarpu „Ronier development“ bankroto administratorė R.Kaladytė, turėjusi įvykdyti teismo sprendimą – išregistruoti sukčiavusią įmonę iš juridinių asmenų registro, to daryti neskuba.

Nors šį bankrutavusi bendrovė yra nuteista dėl „Hoja electronics“ akcijų pasisavinimo, tačiau vis dar dėl jų bylinėjasi ir teismuose palaiko V.Nemunio bei R.Nadzeikos ieškinius.

Vietoj to, kad įvykdytų teismo sprendimą – likviduotų įmonę, R.Kaladytė teikia Kauno apygardos teismui prašymus pratęsti bankroto procedūras, nors jokio turto, išskyrus pasisavintas akcijas, neturi. Tuo tarpu šio teismo teisėjas Edvardas Paliokas šiuos terminus vis pratęsinėja.

„Galbūt teisėjas nežino, kad nuteistieji R.Nadzeika ir V.Nemunis kontroliuoja kreditorius. Tačiau ar jam neturėtų sukelti abejonių faktas, kad visi šios bendrovės ieškiniai susiję su vieninteliu jos turtu – „Hoja electronics“ akcijomis, kurių įsigijimas buvo pripažintas neteisėtu“,- teigė R.Pocienė.

Nors lrytas.lt keletą kartų kreipėsi į bankroto administratorę R.Kaladytę, tačiau ji nepanoro išsakyti pozicijos apie savo ryšius su nuteistaisiais R.Nadzeika ir V.Nemuniu bei nenorą vykdyti teismo sprendimą dėl įmonės likvidavimo.