Prabilo ir artimas bičiulis
Ne vienas liudininkas „Lietuvos rytui“ minėjo ir prieštaringai vertinamą tauragiškį A.Pukelį, praeityje žinomą Šviniaus pravarde.
Esą jis galėjo bandyti kišti nagus prie R.Karpavičiaus verslo.
Pirmąją tyrimo dalį „Mūšyje dėl palikimo – nutylėtos turtuolio R. Karpavičiaus ir politikų susitikimo detalės“ skaitykite čia.
A.Pukelis iš pradžių tai neigė, o dar kartą išgirdęs klausimus ėmė šaukti „čiuožk!“ ir uždraudė žurnalistei jam skambinti.
Apie tauragiškio vaidmenį „Lietuvos rytui“ prabilo dar vienas svarbus liudininkas – ilgametis R.Karpavičiaus bičiulis Andrejus Dmitrijevas.
Klaipėdoje gyvenantis verslininkas pažinojo R.Karpavičių nuo 1993 metų – praeityje kartu plėtojo metalo ir kitų krovinių gabenimo verslą. Kroviniai keliavo Lietuvos geležinkeliu ir per Klaipėdos uostą į Vakarų Europą, Jungtines Amerikos Valstijas.
„Raimondas verslą pradėjo nuo nulio, viską pasiekė savo jėgomis. Buvo daug kelionių, skrydžių, derybų. Buvo ir dveji labai intensyvūs metai – perveždavome ir iškraudavome daugiau kaip milijoną tonų krovinių per metus“, – kalbėjo vienas artimiausių milijonieriaus bičiulių.
A.Dmitrijevas poilsiaudavo Karpavičių name Nidoje, kartu švęsdavo asmenines šventes. Jis teigė matęs tik Audronę Karpavičienę.
Ruošėsi verslo gynybai
– Kada su R.Karpavičiumi kalbėjotės apie A.Pukelį? – paklausiau A.Dmitrijevo.
– Kalbėjomės keletą kartų. Apie jį Raimondas pasakojo ir per mūsų paskutinį susitikimą 2018 metų lapkričio pradžioje Palangoje.
– Ką konkrečiai R.Karpavičius jums pasakojo?
– Bičiulis kalbėjo, kad A.Pukelis jam pasiūlė parduoti gamyklą – „Marijampolės pieno konservus“. Gal norėjo gauti pinigų už tarpininkavimą? Bet Raimondas nenorėjo parduoti.
Per paskutinį mūsų susitikimą Raimondas sakė, kad A.Pukelis aktyviai bando įlįsti į pieno verslą ir tai jį jau baugina. Raimondas atrodė susirūpinęs. Jis užsiminė, kad ruošiasi ginti verslą.
Raimondas tada rimtai galvojo apie tai, kaip apsaugoti įmones.
– Kaip jis jautėsi tai sakydamas?
– Jau kurį laiką jis buvo įsitempęs. Galbūt liga jį veikė, o gal dėl kitos priežasties.
– Ar ir vėliau bandėte su bičiuliu susisiekti?
– 2018 metų gruodžio pradžioje kalbėjau su juo telefonu. Paklausiau apie sveikatą. Jis kalbėjo tyliai, liūdnai, jautėsi prastai. 2019 metų sausį norėjau Raimondą pasveikinti gimtadienio proga, bet neatsiliepė.
Jo geras draugas iš Maskvos tą pavasarį panoro atvykti jo aplankyti. Skambinau politikui Valdemarui Anužiui, bet jis pasakė, kad Raimondas blogai jaučiasi.
Tada Raimondo bičiulis iš Maskvos paskambino broliui H.Karpavičiui, bet ir šis nenorėjo, kad susitikimas įvyktų.
Ligos užkluptas Raimondas buvo izoliuotas nuo artimųjų, draugų. Manau, tai buvo padaryta tam, kad niekas nepamatytų tikros jo būklės.
Dėl pinigų buvo suregzta ciniška afera. Pašaliniai žmonės, kurie neturėjo jokio ryšio nei su Raimondo verslu, nei su jo šeima, dabar nori pasiglemžti gardų kąsnį. Tie žmonės šiame versle neuždirbo nė cento.
Milijonieriaus sūnaus priekaištai – dėl valdymo
– Kokie faktai rodo, kad H.Karpavičius netinkamai administruoja R.Karpavičiaus palikimą? – paklausiau R.Karpio.
– Mano žiniomis, tėvui valdant „Marijampolės pieno konservus“ bendrovė vasarą pirkdavo iki 1100 tonų žaliavos per dieną. Tai buvo ne tik šalies ūkininkų žaliavinis pienas, bet ir lieso pieno koncentratas iš Lenkijos ir Vokietijos.
Taigi vasarą turėdama tiek žaliavos, o žiemą pirkdama apie 30 procentų mažiau įmonė galėjo dirbti pelningai.
Vadovaujant teismo laikinai paskirtam administratoriui H.Karpavičiui 2021 m. vasarą buvo nupirkta tik apie 500 tonų žaliavinio pieno.
Dėl to 2021 m. „Marijampolės pieno konservų“ pelnas siekė vos 147 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, valdant mūsų šeimai 2017-aisiais grynasis pelnas sudarė 2,3 mln. eurų.
H.Karpavičius valdo netinkamai, nesiekia ekonominio įmonių augimo.
Pavyzdžiui, Lukšių pieninė 2020 metais, kai pardavimo pajamos siekė 21 mln. eurų, sugeneravo 614 tūkst. eurų nuostolį.
Modernizavimo projektai, į kuriuos buvo investuota daug ir įmonės, ir Europos Sąjungos paramos fondų lėšų, panaudoti neefektyviai ir ne visai pagal tikslinę paskirtį.
– Kas moka už H.Karpavičiui teikiamas teisines paslaugas kovoje dėl palikimo?
– Už teisinių paslaugų suteikimą H.Karpavičiui kaip fiziniam asmeniui jo privačiose bylose buvo ir iki šiol mokama iš laikinai administruojamų juridinių asmenų sąskaitų – tokiu būdu mažinamas paveldėtinas turtas.
Įmonėje dirba darbuotojų, kuriems H.Karpavičiaus verslo valdymo modelis yra nepriimtinas. Šie sąžiningi žmonės teikia vertingos informacijos apie pažeidimus.
H.Karpavičiaus pareiga – ne tik išsaugoti turtą, bet ir jį tvarkyti taip, kad generuotų stabilias pajamas. Bet nuostoliai didėja.
Ieškoma būdų išparduoti kitus įmonių grupės vienetus. 2020 m. vasarą H.Karpavičius vedė derybas dėl Ukrainos įmonės „Vitaut“ pardavimo, bet jam pareikalavus 400 tūkst. eurų asmeninės naudos pilietiškų žmonių dėka sandoris neįvyko. Dėl šio ir kitų faktų yra kreiptasi į teismą, kad H.Karpavičius būtų nušalintas nuo administratoriaus pareigų.
– Buvo bandoma parduoti Vilniuje esančią logistikos įmonę „Ferogama“. Koks jos likimas?
– Iš pradžių buvo priimtas valdybos sprendimas parduoti ją už beveik 3 mln. eurų. Kilus triukšmui ir tam tikroms institucijoms pradėjus domėtis pardavimo kainos pagrįstumu, kitame valdybos posėdyje nuspręsta pradėti „Ferogamos“ pardavimą už beveik 5 mln. eurų. Ir šiuo atveju galimai buvo siekiama asmeninės naudos.
– Gal teisminiai procesai vilkinami siekiant išpešti daugiau naudos iš verslo?
– Visi teismo procesai yra vilkinami sugalvojant įvairių priežasčių – tai dėl pandemijos, tai pateikiami nedarbingumo pažymėjimai.
Bet paaiškėjo, kad ilgalaikis nedarbingumas H.Karpavičiui netrukdė ir spalio 18-ąją, ir kitu metu aktyviai dalyvauti turto pardavimo schemose.
Teisme atsidūrusiame raštelyje – didelės sumos
– Kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas raštelis, kuriame minima 810 tūkst. eurų skola ir dėl kurio Klaipėdos apylinkės teismas paskyrė rašytinę ekspertizę? – paklausiau šaltinio, kuris buvo H.Karpavičiaus patikėtinis.
– Raštelis surašytas 2020 metų gruodžio mėnesį tam, kad H.Karpavičius jį galėtų pateikti bendrovės valdybai, o pastarajai nekiltų įtarimų, kodėl iš skolininko galima neva susigrąžinti tik 484 tūkst. eurų, o ne visus 810 tūkst. eurų.
– Kas buvo susitarimo iniciatorius?
– Kaip ir ankstesniais atvejais, tai buvo H.Karpavičius.
– Ar raštelis buvo pasirašytas jūsų akivaizdoje?
– Abu parašai – H.Karpavičiaus. Pasirašyta buvo mano ir Lukšių pieninės direktoriaus akivaizdoje.
– Negi H.Karpavičius siekė, kad dalis grąžintos skolos atitektų jam?
– Susitarimas ir buvo sudarytas tam, kad dalis skolos, 320 tūkst. eurų, atitektų H.Karpavičiui asmeniškai. Pinigai turėjo būti paduoti grynaisiais, juos išgryninus per mano įmonę.
H.Karpavičius akcentavo, jog dokumentai turi būti sutvarkyti taip, kad niekas negalėtų prie jo prikibti, o 320 tūkst. eurų jam turi būti paduoti niekam kitam nežinant.
– Ar tiesa, kad neseniai buvote užpultas?
– Patvirtinu tokį faktą, bet detaliau komentuoti kol kas nenoriu.
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
