Juodų automobilių kortežas sustojo prie šiuolaikiškai įrengtos pieno perdirbimo gamyklos. Tuometis premjeras S.Skvernelis ir jį lydintys apsaugininkai pasuko įėjimo link.
Tą 2019-ųjų pavasario dieną į „Marijampolės pieno konservų“ bendrovę kartu su Vyriausybės vadovu atvyko ir dar du žinomi politikai – Seimo narys Dainius Gaižauskas bei aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Abu šie politikai yra kilę iš Marijampolės.
„Aš taip pat Marijampolėje daug laiko esu praleidęs. Nuo seno žinojau apie šią gamyklą – buvo sunkių laikų, o vėliau buvo išplėtotas stiprus verslas, plėtėsi rinkos ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Vizitas į gamyklą vyko rinkimų į prezidentus kampanijos metu, jį organizavo vietinis valstiečių skyrius“, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ prisiminė S.Skvernelis.
Atvykusių svečių išėjo pasitikti tuometis gamyklos generalinis direktorius Rimas Varkulevičius ir milijonieriaus brolis Henrikas Karpavičius.
Įmonės savininko R.Karpavičiaus, kurį vargino agresyvus smegenų vėžys, prie durų nebuvo. Jis svečiams buvo pristatytas tik vėliau.
Po susitikimo praėjus vos penkiems mėnesiams R.Karpavičiaus gyvybė užgeso Kauno klinikose, o dėl jo 100 milijonų eurų palikimo kilo arši kova, kuri vis dar tęsiasi.
Klaipėdos apygardos teismas spalio 28 dieną priėmė nutartį taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti be teismo leidimo perleisti, įkeisti ar dovanoti akcijas ir kitą turtą, kuris priklauso Lietuvoje ir užsienyje veikiančioms įmonėms „Marijampolės pieno konservai“, Lukšių pieninė, „Ferogama“, „Vitaut“, „Rarkarpis SL“.
Teismas nurodė nutartį vykdyti skubiai.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, jau yra parduotas įmonei „Karpis“ priklausęs turtas Širvintose, o kitą siekiama tyliai parduoti, nors palikimo teisės liudijimas nėra išduotas.
Nei laikinasis turto administratorius H.Karpavičius, nei jo atstovai to nekomentuoja.
Klaipėdos apylinkės teismas sustabdė bylos nagrinėjimą dėl H.Karpavičiaus nušalinimo nuo administratoriaus pareigų ir priėmė nutartį atlikti rašysenos ekspertizę.
Bet nurodytu laiku nebuvo duoti rašysenos pavyzdžiai, tai padaryta tik praėjusią savaitę.
Jų prireikė siekiant išsiaiškinti, kas pasirašė skolų grąžinimo raštelį, kuriame minimos didelės sumos, yra raidės HK.
Galimai dėl H.Karpavičiaus sveikatos bėdų užsitęsė ir kiti teisminiai procesai.
„Marijampolės pieno konservų“ biuro atstovė „Lietuvos rytui“ šią savaitę teigė, kad į gamyklą H.Karpavičius jau atvyksta.
Kovoje dėl milijonieriaus palikimo minimas ir 2019 metų kovo mėnesį gamykloje vykęs R.Karpavičiaus susitikimas su aukštais politikais.
Viešai pasirodžiusios nuotraukos tada vienus verslininko pažįstamus pribloškė, o kitiems suteikė vilties, kad liga jo nepalauš.
Iki šiol susitikimo užkulisiai buvo žinomi tik jo dalyviams. Gamyklos atstovai apie tai vengė kalbėti, įvykis apaugo gandais.
Vaizdai nuotraukose sukrėtė
„Lietuvos rytui“ pirmoji milijonieriaus šeima tvirtino, kad 2019 metų kovą viešojoje erdvėje pasirodžiusiose nuotraukose iš pradžių netgi nepažino šalia premjero įamžinto žmogaus.
61 metų R.Karpavičius dėl sunkios ligos jiems atrodė labai pasikeitęs.
„Ten buvo tarsi kitas žmogus. Jis jau nevadovavo verslui.
Kažkokiu būdu, turbūt suleidę vaistų, jį pastatė ant kojų ir iš Kauno atvežė į tą renginį. Matyt, reikėjo parodyti, kad jis neva veiksnus, dalyvauja tokio lygio susitikime“, – šią savaitę svarstė milijonieriaus sūnus Rokas Karpis, iš kurio atimta paveldėjimo teisė – tai pažymėta įtartinomis aplinkybėmis sudarytame testamente.
Pirmoji verslininko žmona Audronė Karpavičienė taip pat buvo priblokšta.
Buvęs vyras pasirodė pasikeitęs neatpažįstamai, neįgalus.
„Buvau pašiurpusi ir aš, ir visa mūsų aplinka.
Raimondas buvo sunkus ligonis, jį reikėjo rimtai gydyti, o ne tampyti į susitikimus ir pas notarę.
Manau, buvo siekiama parodyti, kad jis toliau valdo verslą“, – kalbėjo 63 metų palangiškė.
Įdomus sutapimas: tą mėnesį, kai gamykla sulaukė svečių, įvyko du lemtingi įvykiai – Kauno notarų biure patvirtintas R.Karpavičiaus testamentas, o slaptoje ceremonijoje buvo sudaryta jo antroji santuoka.
Po poros dienų jaunikis sunkios būklės pakliuvo į ligoninę – karščiavo, buvo rasta pragula, įtariamas sepsis.
Kaip vyko plačiai nuskambėjusi politikų viešnagė? Gal R.Karpavičius į gamyklą tada iš tiesų buvo atvežtas neatsitiktinai? „Lietuvos ryto“ žurnalistei pavyko praverti susitikimo užkulisius, pakalbinti jo dalyvius.
Nebendravo akis į akį
– Kokį jums įspūdį paliko susitikimas su gamyklos darbuotojais ir savininku R.Karpavičiumi? – paklausiau Seimo nario S.Skvernelio.
– Daug laiko praėjo, sunku viską prisiminti, nors kai kas išliko. Tuo metu per dieną būdavo po tris keturis panašius susitikimus.
Per premjero kadenciją beveik visą Lietuvą apvažiavau.
Man R.Karpavičius nepasirodė įtartinas ar neadekvatus.
Kita vertus, iki tol žmogaus nepažinojau, todėl neturėjau su kuo palyginti.
Akis į akį aš su juo taip ir nepabendravau – jis sėdėjo su visais prie apskrito stalo, kalbėjo nedaug, daugiau kalbėjo kiti.
Prie stalo ir šalia jo tada buvo gal apie dvidešimt žmonių. Susirinko gamyklos padalinių vadovai. Su jais kalbėjomės apie verslą, žemės ūkį, pieno produkciją, iššūkius. Pokalbis truko apie dvidešimt minučių.
– Ar R.Karpavičius jums buvo pristatytas kaip įmonės savininkas?
– Į detales nebuvo leidžiamasi, tik buvo pasakyta, kas yra vadovas, ir nurodytas jis.
– Ar pabendravote su šalia R.Karpavičiaus sėdėjusia Aiste Grybauskiene, vėliau tapusia Karpavičiene?
– Jį ir jo aplinką mačiau pirmą kartą. Tą moterį pristatė kaip vieno padalinių vadovę. Su ja akis į akį aš taip pat nebendravau.
Tai buvo pirmas ir paskutinis mano susitikimas ir su R.Karpavičiumi, ir su jo aplinka.
– Ar po to įmonės savininkas jums pats parodė gamyklą?
– Jį mačiau tik vienoje vietoje – prie stalo.
Po gamyklą vedžiojo ne jis, o kažkas kitas. Parodė mums šiuolaikišką įrangą. Mačiau daug automatizuoto darbo.
Pabendravau ir su darbuotojais.
– Netrukus po šio susitikimo „Marijampolės pieno konservai“ buvo apdovanoti kaip daugiausia produkcijos eksportuojanti įmonė. Kas Vyriausybės rūmuose atsiėmė tą apdovanojimą?
– Aš tą apdovanojimą įteikiau ne R.Karpavičiui.
– Po verslininko mirties užvirė kova dėl šimtamilijoninio palikimo. Ar sekate šią istoriją?
– Visos informacijos neturiu, bet straipsnius paskaitau.
Matyt, ir teisėsauga šią istoriją toliau narplioja. Faktas, kad ji nėra paprasta.
– Man narpliojant šį detektyvą liudininkai minėjo ir prieštaringai vertinamą Arūną Pukelį. Jums, kaip buvusiam teisėsaugininkui, žinomas šis tauragiškis?
– Šitas asmuo buvo policijos klientas, o gal ir dabar yra. Iš policijos aš išėjau 2014 metais. Daugelio dalykų, kurie susiję su organizuotu nusikalstamumu, aš negaliu ir dar ilgai negalėsiu pasakoti.
Buvo panašus į ligonį
„Marijampolės pieno konservų“ gamykloje vykusio susitikimo akimirkos į atmintį įsirėžė ir Seimo nariui, tada Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui, o dabar pirmininko pavaduotojui D.Gaižauskui.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas – taip pat buvęs teisėsaugos pareigūnas, praeityje kovojo su organizuotu nusikalstamumu.
– Koks buvo susitikimo tikslas? – paklausiau D.Gaižausko.
– Mums buvo pristatyta nauja „Marijampolės pieno konservų“ plėtros vizija – darbuotojai pasakojo, ką yra numatę daryti.
Įprasta, kad vietos politikai vyksta į įmones susipažinti. O mes savo partijos programoje buvome išsikėlę tikslą stiprinti regionus.
– Ar jums teko pabendrauti su gamyklos savininku R.Karpavičiumi?
– Įeidamas į posėdžių salę aš su juo pasisveikinau ir išeidamas atsisveikinau. Kai įėjome, jis ten jau sėdėjo. Tik paspaudėme vienas kitam ranką, ir viskas.
– Kaip jums buvo pristatyta kaunietė A.Grybauskienė?
– Tada į ją dėmesio neatkreipiau. Salėje buvo nemažai žmonių, gamyklos atstovų.
Generalinis direktorius R.Varkulevičius pasakė, kas už ką atsakingas. Pristatė ir R.Karpavičių. O ar ją pristatė, nepamenu.
R.Karpavičių aš pažinojau iš straipsnių žiniasklaidoje, žinojau apie jo veiklą, kaip atrodo iš veido.
Tada jį pamatęs supratau, kad žmogus turi problemų – yra ligotas. Galvoje buvo randas, pamaniau, kad tai gali būti susiję su sveikatos bėdomis.
Bet buvo nepatogu apie tai klausinėti.
– Ar pristatant gamyklos viziją R.Karpavičius kalbėjo?
– Kai mes įėjome, jis atsistojo, padavė ranką ir vėl atsisėdo.
Buvo matyti, kad kažkas negerai, nes jis nieko nekalbėjo, tik sėdėjo. Jeigu viskas būtų buvę gerai, kaip savininkas būtų parodęs aktyvumą, papasakojęs apie veiklą. Nebuvo jokio bendravimo kaip su įmonės galva.
– Ar teko girdėti, kad gamykla domisi tauragiškis A.Pukelis?
– Neturiu tokios informacijos. Bet apie A.Pukelį žinau dar nuo tų laikų, kai dirbau kriminalinėje policijoje. Jis turi verslo taškų ir Marijampolėje.
Žinomi ir jo ryšiai su Buzu (prieštaringai vertinamas verslininkas Žydrūnas Buzas. – Red.).
Man daugiau teko dirbti ne su Tauragės, o su Marijampolės gaujomis.
– Daugumos gaujų neliko, bet organizuotas nusikalstamumas neišnyko. Kaip jis pasikeitė?
– Organizuotas nusikalstamumas – jau kita tema, tačiau iš tiesų Lietuvoje jis neišnyko.
Nusikaltėliai keičia veiklos pobūdį. Sienų nėra, gaujos užsiima, pavyzdžiui, narkotikų kontrabanda kitose šalyse.
Pasiūlė paragauti sūrelių
Aukštiems politikams gamyklą rodęs tuometis generalinis direktorius R.Varkulevičius pasakojo, kad būtent jis juos ir pakvietė.
„Žinojau, kad premjeras vyks į Marijampolę, pakviečiau per vietos politikus užsukti į įmonę.
Jo vizitas mums buvo šventė. Parodžiau gamyklą, premjeras paklausė darbuotojų, ar gerus atlyginimus gauna.
Prieš tai su S.Skverneliu ir kitais svečiais bendravome posėdžių salėje, pavaišinome sūreliais. Raimondas šalia sėdinčiam premjerui pasiūlė paragauti sūrelių su aguonomis“, – pasakojo R.Varkulevičius, kuris yra Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas.
Apie planuojamą vizitą jis elektroniniu paštu pranešė ir R.Karpavičiui, kuris tada būdavo Kaune.
„Raimondą atvežė Aistė. Atvyko daugiau žmonių iš Kauno, tarp jų – „Diena Media News“ akcininkas Mindaugas Mickevičius. Bet ne aš jį kviečiau. Aš tik pranešiau kauniečiams žurnalistams, kad viešės premjeras“, – aiškino R.Varkulevičius.
Prie stalo šalia A.Grybauskienės tada sėdėjęs kaunietis M.Mickevičius „Lietuvos rytui“ teigė, esą jį pakvietė R.Karpavičius.
Kai įmonės savininkas išvyko, ilgamečiai verslo bendražygiai jo daugiau nematė.
Kai kuriuos jų netrukus pasiekė žinia, kad bus atleisti.
Žadėjo kalbėtis su sūnumi
– Būdamas gamyklos generaliniu direktoriumi daug bendravote su R.Karpavičiumi. Kada pirmą kartą šalia jo pamatėte kaunietę? Kaip ji buvo pristatyta, ar buvo matyti, kad jie būtų pora? – paklausiau R.Varkulevičiaus.
– Pirmą kartą ją pamačiau tik 2018 metų rudenį, kai buvo įdarbinta gamykloje. Atrodo, kad tada į gamyklą jie atvyko atskirai: Raimondas iš Klaipėdos, ji – gal iš Kauno.
Nebuvo net kalbos, kad jie pora. Ir nepastebėjau jokių ženklų, kad taip būtų. Raimondas tik pasakė, kad ji užsiims rinkodara.
– Ar bendravote su R.Karpavičiumi, kai jį užklupo liga?
– Kai Raimondas 2018 metų lapkritį atsigulė į Kauno klinikas, tą pačią dieną nuvykau. Palatoje jis buvo vienas, ilgai kalbėjomės. Aistė pasirodė tik vakare.
Turiu pažinčių Vokietijos mieste Heidelberge, siūliau jam vykti ten gydytis. Jis atsakė, kad vėliau tai spręs.
Užklupus ligai Raimondas pasakė, kad neketina pasiduoti.
Aš nesikišau į jo gydymą, nes įmonėje buvo daug darbo. Pradėdavome darbo dieną septintą valandą ryto, o baigdavome devintą vakaro.
Gamykla perdirbdavo iki tūkstančio tonų pieno per parą. Valdybos pirmininku buvo paskirtas H.Karpavičius, bet kol pradėjo atlikti savo funkcijas, praėjo mėnuo ar pusantro.
Su Raimondu buvome susitikę 2019 metų vasario mėnesį Kauno Rotušės aikštėje. Jam jau buvo atlikta operacija. Kavinėje valgėme cepelinus. Jis paprašė atvežti jam šaltinio vandens.
Iš gamyklos konteineriais į Tenerifę gabenome pieno produkciją, o atgal – kalnų šaltinių vandenį.
– Gal tada verslininkas užsiminė apie testamentą, paaiškino, kodėl nebendrauja su sūnumi, pirmąja žmona?
– Apie palikimą jis tada nekalbėjo – tik pasakė, kad ateis laikas ir kalbėsis su Roku. Daug su Raimondu dirbome, vykdavome kartu į komandiruotes, bet nebuvau girdėjęs, kad jis pyktų ant sūnaus.
– O galbūt jis anksčiau buvo kalbėjęs apie palikimą?
– R.Karpavičius turėjo širdies stimuliatorių. Oro uostuose jis neidavo pro patikrinimo vartus. Kartą lėktuve uždaviau nekuklų klausimą: ką reikėtų daryti, jei jo sveikata sušlubuotų?
„Parduokite viską ir išsidalinkite“, – šyptelėjo. Bet tada jis jautėsi gerai, sportavo.
Beje, su akademiku Remigijumi Žaliūnu, kuris užklupus piktai ligai iš pradžių rūpinosi Raimondu, supažindinau aš.
R.Karpavičiui rūpėjo ir gamyklos darbuotojų sveikata. Jo dėka ji buvo tikrinama – buvo išgelbėta dviejų žmonių gyvybė.
– Turbūt buvote ir R.Karpavičiaus namuose Palangoje? Kurią moterį ten esate matęs?
– Buvau ten kelis kartus. Buvau ir tada, kai viešėjo profesorius Vytautas Landsbergis su žmona. Atvykau anksti, politikui jo žmona ruošė pusryčius.
Vėliau su Raimondu išėjau pasivaikščioti prie jūros. Kai grįžome, Audronė dengė pietų stalą. Ji buvo kartu, su visais pietavo.
– Ar verslininkas galėjo turėti dvigubą gyvenimą?
– Jis to netoleravo, niekada nėra užsiminęs apie draugę. Kalbėdavome apie sportą, meną, religiją.
Raimondas vertas šviesių prisiminimų. Jis sukūrė šimtus darbo vietų, įkūrė sėkmingas įmones, kurios valstybei sumokėjo daug mokesčių.
Našlei nepatinka viešumas
Kita pusė, kuri toliau pretenduoja į šimtamilijoninį palikimą, vengia komentuoti bet kokias aplinkybes, kurios susijusios su paskutiniais R.Karpavičiaus gyvenimo mėnesiais.
Į „Lietuvos ryto“ klausimus neatsakė ne tik H.Karpavičius, bet ir našlė Aistė Karpavičienė.
Kaunietė tik parašė nesutinkanti, kad su ja ir jos vyru susijusi informacija būtų viešinama.
Bet šimtamilijoninio palikimo detektyvas sulaukė didžiulio ir visuomenės, ir teisėsaugos dėmesio.
Be Klaipėdoje ir Vilniuje vykstančių teisminių mūšių, Kaune yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl galimo sukčiavimo ir didelės vertės turto užvaldymo.
„Lietuvos rytui“ kalbėję liudininkai tvirtino, kad R.Karpavičiaus palikimo užvaldymas galėjo būti suplanuotas.
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
