Šiuo metu revakcinacija galima praėjus nemažiau 6 mėnesiams po skiepijimosi paskutine doze, tačiau prie Vyriausybės susibūrusi sveikatos ekspertų taryba siūlo šį terminą paankstinti.
„Didžioji dauguma ekspertų neprieštaravo, kad tas terminas galėtų būti trumpinamas iki 4 mėnesių“, – antradienį sakė Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja prof. Ligita Jančorienė.
Trečiosios dozės paankstinimas įteisintas turėtų būti kitos savaitės pradžioje, patikino sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
„Gyventojai jau gali planuotis kitai savaitei ir gauti savo sustiprinančiąją dozę anksčiau“, – sakė SAM atstovė.
Tiesa, Europos vaistų agentūra praėjusią savaitę patvirtino „Moderna“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 naudojimą revakcinacijai. Tačiau dėl šio skiepo naudojimo trečiai dozei Lietuvoje ekspertai sprendimo kol kas nepriėmė.
Kodėl paankstino?
„Sveikatos apsaugos ministerija gauna įvairių užklausimų dėl žmonių, kurie pasiskiepija du kartus, bet dėl vienokių ar ktiokių priežasčių abejoja, ar jiems išlieka vakcinos efektyvumas“, – pridūrė specialistė.
Tiesa, pasak jos anksčiau skiepytis nebūtinai siūloma visiems. Tai padaryti rekomenduotina būtų rizikos grupių asmenims – turintiems lėtinių ligų, antsvorį.
„Vakcinų efektyvumas labai gerai išsilaiko pirmus keturis mėnesius, tačiau vėliau, nuo keturių iki šešių mėnesių, vakcinų efektyvumas pradeda blėsti. Todėl rizikos grupės atstovams tą galimybę pasiskiepyti būtų galima paankstinti“, – sakė L.Jančorienė.
Kada tikrintis antikūnus?
Gydytoja pasakojo, kad ekspertai aptarė ir tai, kad nesusidarius antikūnams, žmogus, pasitaręs su šeimos gydytoju galėtų būti skiepijamas pakartotinai. Tačiau, pasak infektologės, specialistai nesiūlo suskubti masiškai tikrinti antikūnus.
„Visos visuomenės mes neskatiname darytis serologinius tyrimus, nes taip nesielgia nei viena šalis. Tai ir interpretacijos klausimas, pačių tyrimų atlikimo klausimas, sveikatos sistemos apkrovimas“, – aiškino L.Jančorienė.
Jai antrino ir Nacionalinio vėžio instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, biomedicinos mokslų daktaras Dr. Marius Strioga, kad antikūnų tyrimą prieš revakcinaciją pasidaryti galima, tačiau jį vertinti turėtų ne pats žmogus, o šeimos gydytojas arba kitas medicinos specialistas.
„Kadangi žinome, kad delta atmaina yra bent 60 proc. infektabilesnė, interpretacija pasakyti, nuo kada yra tiksliai reikalinga revakcinacija, negali. Jei antikūnų yra keli tūkstančiai, tada tikrai ją galima atidėti ir antikūnų titrą pakartoti po dviejų mėnesių, o jei antikūnų titras yra labai žemas – keli, keliolika ar keliasdešimt – tikrai būtų daugiau argumentų, kad ta revakcinacija yra iš tiesų tikslinga“, – komentavo M.Strioga.
Ryšys tarp vakcinacijos ir epidemiologinės padėties
L.Jančorienė pabrėžė, kad pasaulio patirtis rodo, jog situacija geriau valdoma tose šalyse, kur pasiskiepijusių procentas yra aukštas. Be to, žemi vakcinacijos rodikliai didina ir naujų viruso atmainų atsiradimo riziką.
„Mums dabar labai sudėtinga prikviesti tuos, kurie dar visai nesiskiepijo, tai bent jau reikia dėti akcentą į revakcinaciją, kaip labai svarbų elementą palaikant imunitetą. Tose šalyse, kuriose labai aukštos vakcinacijos apimtys paprastai žymiai mažesnė rizika plisti ir formuotis naujoms viruso atmainoms.
Didžiausi viruso atmainų donorai – šalys, kur žemos vakcinacijos apimtys“, – pažymėjo sveikatos ekspertė.
Pasak jos, neišlaikius ar nepadidinus skiepijimo nuo COVID-19 tempų, tektų griežtinti infekcijų kontrolės priemones.
„Jeigu mums nesiseks išlaikyti vakcinacijos apimčių arba jų didinti, tai neišvengiamai teks griežtinti ir infekcijų kontrolės priemones, nes kitaip situacija bus sunkiai valdoma“, – sakė L.Jančorienė.
„Tos priemonės yra žinomos: žmonių migracijos apribojimas, kaukių naudojimas, atstumo laikymasis, renginių ribojimas ir taip toliau“, – pridūrė ji.
J.Grebenkovienė teigė, kad virsuo valdymo priemonių griežtinimas priklausys nuo epidemiologinės situacijos, o ji yra stebima.
„Sprendimus priims Vyriausybė. Dabar stebima situacija dėl viruso plitimo, kaip veikia infekcijos kontrolės priemonės, sprendimai bus priimti atitinkamai pagal situaciją“, – tikino SAM atstovė.
Trečio skiepo neužteks
M.Strioga teigė beveik neabejojantis, kad ateityje reikės ne tik ketvirtos, bet galbūt ir penktosios vakcinos dozės.
„Po trečios dozės imunitetas atgaivinamas po savaitės. Remiantis Izraelyje atlikto tyrimo duomenimis, kur naudota „Pfizer“ vakcina, lyginant gavusius ir negavusius trečiosios dozės, tai trečiosios dozės efektyvumas yra 96 procentai. Faktiškai jie daro išvadą, kad paskyrus trečiąją dozę mes atkuriame pirminį „Pfizer“ vakcinos efektyvumą, kuris buvo berods 95 procentai.
Kad reikės ketvirtosios ir galbūt daugiau dozių, tuo šiuo momentu beveik neabejojama. Bet kada to reikės, tai bus stebėsena tiek efektyvumo, kaip užsikrečia vakcinuotieji, kokios yra užsikrėtimo pasekmės, kiek tai yra tiesiog užsikrėtimas, o kiek reikalingas gydymas ligoninėje.Taip pat, kiek užsikrėtęs žmogus po trečiosios dozės gali užkrėsti kitus.
Tai kaupiantis visiems šiems duomenims, tas ir matysis. Neatmestina, kad ketvirtosios, o galbūt ir penktosios gali prireikti. Tai visiškai realus scenarijus“, – pažymėjo specialistas.
Jis neatmetė tikimybės, kad vakcina nuo COVID-19 gali tapti ir sezonine.
„Labai tikėtina, kad ateityje vakcinos gali būti papildytos ir kelis viruso variantus atspindinčių S baltymų formuluotėmis – tapti polivalentinėmis vakcinomis, kurios dar labiau savo antikūnų spektru padengtų kuo platesnį galimą viruso mutacijų variantų paletę.
O ar tai taps sezonine vakcina – irgi realus scenarijus. Svarstoma, ar visai populiacijai, ar tam tikroms rizikoms grupėms. Tai gali būti visai realus scenarijus, kad būtų kaip gripo vakcina. Visi šie sprendimai priimami vertinant realaus pasaulio duomenis“, – aiškino M.Strioga.
Pirmadienį Ekspertų taryboje buvo pristatyti Vyriausybės prašymu atliktos vakcinų efektyvumo stebėsenos rezultatai, sekoskaitos rezultatai Lietuvoje bei naujų viruso atmainų grėsmė, galimybė dėl COVID-19 skiepyti vaikus nuo 5 iki 11 metų.
Praėjusią parą nustatyta 2300 naujų COVID-19 atvejų, mirė 27 žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
21 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai.
