Šalies vadovas G.Nausėda pareiškė, kad nebesipriešins buvusio krašto apsaugos ministro R.Karoblio kandidatūrai į ambasadorius Europos Sąjungoje ir yra pasirengęs ją rimtai svarstyti.
G.Nausėda buvo aklinai blokavęs tiek R.Karoblio, tiek užsienio reikalų eksministro L.Linkevičiaus kandidatūras į svarbių ambasadorių postus, nes jie esą turi „politiškai atšalti“.
Į ambasadorius ES prezidentas teikė net kelias savo proteguojamas kandidatūras, o atrankas rengusi Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlė savas.
Atsidūrus aklavietėje URM galiausiai paskelbė, kad laikinasis ambasados ES vadovas patyręs diplomatas S.Šatūnas, laimėjęs vieną tų atrankų, pasiliks laikinuoju neribotam laikui.
Vis dėlto kaip vertinti netikėtą G.Nausėdos žingsnį? Gal tai kokių nors užkulisinių mainų rezultatas valdantiesiems nusileidus prezidentui kitoje srityje?
Bet labiausiai panašu į valdančiųjų, paskelbusių apie neribotą S.Šatūno laikinumą, erzinimą, socialinių tinklų žargonu vadinamą „trolinimu“.
Šią versiją tarsi patvirtina užsienio reikalų ministro G.Landsbergio nuostaba išgirdus žinią iš Prezidentūros, taip pat abejonė, ar pats R.Karoblis sutinka.
„Trolinimo“ šešėlį buvo galima įžvelgti ir kitame šios savaitės siužete – vėl įsisukant verpetams dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo.
Su seksualinėms mažumoms priklausančio vaiko motina R.Račiene susitikęs G.Nausėda per patarėjus viešai perdavė, kad yra pasiryžęs įteisinti partnerystę homoseksualioms poroms ir nesipriešina pačiai idėjai.
Tiesa, kaip konkrečiai įsivaizduoja teisinį partnerystės reglamentavimą, G.Nausėda vėl neatskleidė – esą pasakys tik tuomet, kai šį klausimą aptars Seimas.
Akivaizdu, jog prezidentas, matydamas, kad parlamente jėgų santykis dėl šio įstatymo toliau lieka neaiškus, tiesiog nori sulaukti, į kurią pusę pakryps svarstyklės.
Valdantieji, pirmiausia Laisvės partijai atstovaujantis Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T.V.Raskevičius, paskelbė, jog pataisė projektą taip, kad jis tiktų ir tiems, kurie baiminasi, jog toji partnerystė bus prilyginta šeimai.
Tačiau neabejotina, kad dauguma politikų, besipriešinusių projektui anksčiau, nepakeis nuomonės, o G.Nausėda tikisi, jog jam nereikės pačiam spręsti, ar vetuoti įstatymą, ar pasirašyti.
Greičiausiai tai nujausdamas T.V.Raskevičius pabandė „patrolinti“ Prezidentūrą – vėl pasiprašė audiencijos ir net mėgino suvilioti prezidentą pica.
Mat, R.Račienės teigimu, G.Nausėda jai pasakė, kad bendrauja su homoseksualiais asmenimis ir net valgo kartu picas.
Bet Prezidentūra jai atsiųstą picą grąžino atgal, o T.V.Raskevičius asmeniškos akistatos su prezidentu taip ir nesulaukė.
Panašaus rezultatyvumo ir lygio apsistumdymų šią savaitę būta ir kitose srityse.
Antai valstietė A.Širinskienė sukėlė didžiulį triukšmą: esą premjerė I.Šimonytė ir Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė už kone 5 tūkst. eurų Dubajuje pusryčiavo su arabų šeichais,
Valstiečiai kikeno primindami buvusių opozicijoje dešiniųjų pasipiktinimą, kai tuometis susisiekimo ministras J.Narkevičius užsienio komandiruotėse valgė kotletus irgi už pavaldžių įmonių lėšas.
Atsikirsdami opozicijai juokėsi ir valdantieji – mat nei premjerė, nei ministrė nepusryčiavo, o ir pusryčiai buvo verslininkams skirtas oficialus tęstinis renginys.
Žodžiu, dabartinė opozicija, pūsdama šį burbulą, atrodo ne ką geriau nei buvusioji, pūtusi panašų burbulą dėl J.Narkevičiaus.
Galimo neskaidrumo šešėlių užslinko ir ant kitų ministrų.
Paaiškėjo, kad kultūros ministras, Liberalų sąjūdžio atstovas S.Kairys už 11 tūkst. eurų iš ministerijos kišenės nusprendė įsigyti savo kabinetui naujus baldus, kuriuos turėtų pagaminti partijos bendražygio įmonė.
Kai kilo triukšmas, ministerija prisiekinėjo nežinojusi, kad įmonė priklauso liberalui, bet pirkimo sutartį vis dėlto nutraukė.
Dėl baldų buvo linksniuojama ir URM – jai baldų už 22 tūkst. eurų patiekė Kauno kolekcininkas ir restauratorius, kuris yra konservatorius.
URM teko gintis, kad tokius unikalius baldus turėjo tik tas vienintelis asmuo.
Kur kas rimtesni nemalonumai užgriuvo konservatorių deleguotą žemės ūkio ministrą K.Navicką, kuris perbėgo iš valstiečių stovyklos, ten pavadovavęs Aplinkos ministerijai.
Jau skiriant K.Navicką ministru dalis konservatorių užkulisiuose nuogąstavo, kad šis veikėjas, neturintis pakankamo išmanymo nei didžiojoje politikoje, nei žemės ūkyje, ims skęsti.
Taip ir atsitiko. Daugelio žemdirbių organizacijų atstovai, kuriuos ministras pavadino interesų grupių lobistais ir stagnatoriais, reikalauja, kad jis pasitrauktų.
Jiems pritaria ir Seimo opozicija, ir dalis valdančiųjų, pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V.Pranckietis.
Tiesa, premjerė I.Šimonytė reiškia paramą ministrui, o jai paantrino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas. Konservatorių vadovybė nusprendė sudaryti specialią darbo grupę, kuri ieškotų dialogo su žemdirbiais.
Vyriausybės vadovė taip pat mūru stoja už Prezidentūros ir opozicijos kryžminėje kritikos ugnyje atsidūrusį sveikatos apsaugos ministrą A.Dulkį.
Pastarajam valstiečių šešėlinė vyriausybė net nutarė pradėti interpeliacijos procesą.
Neatmestina, kad tokie opozicijos užmojai liks be apčiuopiamų rezultatų. Šiaip ar kitaip, vis daugiau ženklų, kad ministrų kabinetas braška.
