Tačiau ilgai siekta priemonė realybėje atrodė kitaip, nei tikėtasi – savivaldybės administracija nurodė, kad gyventojai savo nuomonę išreikšti galės tik atvykę į seniūnijas, ir tik jos darbo valandomis – nuo 8 ryto iki 17 vakaro.
Aktyviausi seniūnijų gyventojai iniciatyvą perėmė į savo rankas – gamino plakatus, dalijo skrajutes ir kalbino kaimynus dalyvauti. Tiesa, trikdžiai nesibaigė ir mobilizavus gyventojus – šie pasakoja apie tyčinius bandymus įvairiausiais būdais riboti gyventojų aktyvumą.
Treji metai teismų
Visą spalį Vilniaus rajono Riešės, Avižienių, Zujūnų, Mickūnų ir Sudervės seniūnijų gyventojų buvo klausiama įvairių su švietimu ir infrastruktūra rajone susijusių klausimų. Pavyzdžiui, ar gyventojai pritaria, kad seniūnijoje būtų atidaryta daugiau ikimokyklinio ir pradinio ugdymo grupių lietuvių ugdomąja kalba.
Penkių seniūnijų gyventojų apklausas inicijavęs Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, konservatorius Vaidas Augūnas naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad rajone vyrauja kelios problemos, kurios yra ilgą laiką ignoruojamos.
Gyventojų nuomonė, išreikšta apklausų būdu, anot jo, yra įrankis, kuris leistų įrodyti, kad šių problemų sprendimas gyventojams iš tiesų yra reikalingas.
„Rajone yra kelios įsisenėjusios problemos, ypač – švietimas lietuvių kalba. Nemažai daliai gyventojų, ypač iš priemestinių seniūnijų, neužtenka vietų vaikų darželiuose ir mokyklose, tačiau ši problema yra ignoruojama Vilniaus rajono savivaldybės“, – kalbėjo V.Augūnas.
„Mes, kaip opozicija, inicijavome apklausą, kaip praktiškai vienintelį įmanomą įrankį, kurį galima teisiškai panaudoti“, – paaiškino jis.
V.Augūno turimais preliminariais duomenimis, Vilniaus rajone yra apie 5 tūkst. vaikų, kuriuos tėvai savo lėšomis veža į ugdymo įstaigas Vilniuje. „Tuo metu Lenkų rinkimų akcijos manymu, tokių vaikų rajone yra 60“, – sakė jis.
Vien dėl šių gyventojų apklausų, kaip pasakojo V.Augūnas, iniciatoriams teismuose teko kovoti beveik trejus metus.
„Kadangi rajono savivaldybės administracija teigė, kad vaikų nėra, norėjome žmonių paklausti, ar jiems tas klausimas yra aktualus, ar ne. Nors įstatymas ganėtinai imperatyviai nusako, kad merė privalo skelbti apklausą, merė traktavo, kad ne – jog mes galime siūlyti, o ji sprendžia, ar teikti šį klausimą seniūnijoms. Teko kreiptis į teismą. Beveik trejus metus teko su savivaldybės administracija teistis“, – pasakojo tarybos narys.
Galiausiai rajono merė Marija Rekst teismo buvo įpareigota paskelbti apklausą. Vis dėlto, tokia apklausa, kokia buvo paskelbta, nei jos iniciatorių, nei gyventojų nepradžiugino.
„Administracija pasitvirtino apklausų reglamentą, kuriame nustatė, kad savo nuomonę reikšti reikia būtinai seniūnijos patalpose, darbo metu. Akivaizdu, kad tai yra iššūkis daugeliui žmonių, kurie dirba.
Daugelis gyventojų skundžiasi, kad to negali padaryti. Atvyksta likus 20 min. ar valandai, ir jų tiesiog neįleidžia, sako, kad suvėlavo. Ketvirtadienį Avižienių seniūnijoje ši situacija buvo, kai likus pusei valandos iki darbo pabaigos buvo eilė per du aukštus, bet balsuoti jau nebeleido“, – pasakojo savivaldybės tarybos narys.
Mato vieną tikslą
Siekdami pritraukti kuo daugiau žmonių atvykti į seniūnijas ir sudalyvauti apklausose, patys rajono gyventojai užsiėmė informacijos sklaida, kitų raginimu.
Vienas iš jų – Avižienių seniūnijos gyventojas Tomas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut.past.), aktyviai raginantis gyventojus per feisbuką.
„Reikia suprasti tai, kad šios Vilniaus rajono seniūnijos plečiasi, daugėja lietuvių naujakurių. Pagal statistiką, Avižieniai yra labiausiai besiplečianti seniūnija Vilniaus rajone, bet keliai, švelniai tariant, tragiški, kaip ir apšvietimas, į mokyklas vaikai nepapuola, nes grupių lietuvių kalba yra labai mažai“, – lrytas.lt apie iniciatyvos reikšmę pasakojo Tomas.
Anot jo, Avižienių seniūnijoje, kurioje – apie 15 tūkst. gyventojų, yra trys darželiai.
„Gyventojai kreipdavosi į savivaldybę, aiškindami, kad kuriasi naujos šeimos, bet nėra darželių. Jų atsakymas labai paprastas – nėra poreikio, nėra tiek deklaruotų gyventojų. O kodėl deklaruotų gyventojų nėra? Savaime suprantama todėl, kad nėra darželių, jie pabėga į Vilnių“, – užburtą ratą įvardijo Tomas.
„Kai nuėjau į Avižienių darželį užrašyti vaiką, man pasakė, kad yra viena 12 vaikų grupė lietuvių kalba, visos kitos – lenkų ir rusų kalbomis. Dabar bendroje sistemoje mano vaikas šimtas kažkelintas eilėje. Įsivaizduokit“, – juokėsi jis.
Tomas, kaip ir nemaža dalis seniūnijos gyventojų, įsitikinęs, kad dalyvavimą apklausose stengiamasi specialiai riboti – ne tik organizuojant apklausą gyvai, o ne internetu, tačiau ir minimizuojant informacijos sklaidą. Savivaldybė skelbimus apie apklausas iškabino tik ant seniūnijų durų ir paskelbė internetiniame savivaldybės puslapyje.
Riešės, Avižienių gyventojai patys susimaketavo ir atsispausdino plakatus apie vykdomą apklausą, kalbino žmones prie prekybos centrų. Tačiau portalo kalbinti rajono gyventojai teigia sulaukiantys priešiškumo, tyčinio bandymo sumažinti aktyvumą. Pavyzdžiui, Tomo teigimu, laikinai seniūnės pareigas einanti moteris liepė nukabinti plakatą nuo mokyklos durų.
Nors šios apklausos yra tik rekomendacinio pobūdžio, Tomas svarsto, kad nesurinkus reikiamo aktyvumo ir apklausoms formaliai neįvykus, savivaldybė galės argumentuoti, kad gyventojų buvo atsiklausta, tačiau jie neišreiškė poreikio nei lietuviškoms mokykloms, nei atnaujinamai infrastruktūrai.
„Mano nuomone, jų tikslas – stabdyti lietuvių naujakurių plėtrą. Etniniai lenkai, kurie yra Lenkų rinkimų akcijos, valdančios rajono savivaldybę, rinkėjai, jie nekelia tokių problemų ir jiems to nereikia.
Tuo metu seniūnijos aplink Vilnių didėja, ten keliasi lietuvių naujakuriai, ir tos problemos yra. Kadangi formaliai mes nesame tos partijos rinkėjai, galimai tai bandymas stabdyti – nebus darželių, mokyklų, reiškia, žmonės deklaruosis Vilniuje, automatiškai balsuos ne čia. Visa tai susideda“, – svarstė Tomas.
Anot jo, kito logiško paaiškinimo nėra, nes gyventojai, perkantys namus Vilniaus rajone, turėtų uždirbti ne minimalią algą, tad ir GPM mokesčių sumoka pakankamai. „Kur tie mokesčiai eina?“, – retoriškai klausė jis.
Fiksuoja pažeidimus
Riešės bendruomenės tarybos narys Stasys Mušeikis lrytas.lt teigė, kad visi savivaldybės gyventojai nuolat susiduria su ugdymo įstaigų trūkumu, o šią problemą sprendžia gyvenamosios vietos deklaravimu kituose miestuose.
„Mūsų duomenimis, apie 30 tūkst. mūsų gyventojų yra deklaravę gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba kitose aplinkinėse teritorijose, nes Vilniaus rajone nesutvarkyti švietimo klausimai, o vaikus reikia leisti į darželius, į mokyklas.
Todėl mes netenkame savo gyventojų, mokesčių mokėtojų, milijoninių sumų mokesčių, kurie nesumokami į savivaldybės biudžetą. Taip netenkame galimybių turėti švietimo įstaigų, asfaltuotų kelių, šaligatvių, apšvietimo ir kitų viešųjų paslaugų“, – įvardijo S.Mušeikis.
Be to, S.Mušeikis teigė iš gyventojų gaunantis nerimo signalų dėl apklausos organizavimo tvarkos Avižienių seniūnijoje.
„Žmonės ketvirtadienį gavo nesužymėtus balsalapius. Yra tokios informacijos, kad kai kurių balsalapių numeriai dubliavosi. Darbo pabaigoje ne visi buvo aptarnauti. Jaučiamas Avižienių seniūnijos darbuotojų nenoras suprasti gyventojus, jų norą dalyvauti šioje apklausoje. Ir dabar vyko pietų pertrauka, buvo pasakyta, kad gyventojai nebus aptarnaujami, nors didelė eilė gyventojų laukia su mažais vaikais, su vėžimėliais“, – pasakojo bendruomenės atstovas.
Anot jo, visa informacija apie galimus pažeidimus yra fiksuojama ir vėliau bus perduodama apklausų organizatoriams.
Penktadienį, paskutinę apklausos organizavimo dieną savo nuomonę išsakyti atvykusi Vilniaus rajono gyventoja pasakojo susidūrusi su netikėta kliūtimi.
„Avižienių seniūnijoje apklausos laikas penktadienį nurodytas 8-15.45 val. – jokia pietų pertrauka nenurodyta. Staiga, kai atsirado kilometrinės eilės, nuspręsta papietauti. Žmonės klausia, kiek laiko truks darbuotojų pietūs ir kodėl pietų pertrauka nenurodyta skelbime. Atsakė, kad „kiek norime, tiek ir pietausime“. O žmonės dėl šių apklausų iš darbų atsiprašė“, – pasakojo rajono gyventoja.
„Ir vietoj to, kad skirtų daugiau apklausą aptarnaujančio personalo, nusprendė visi kartu pietauti. Neliko, kas aptarnauja, žmonės liko laukti lauke“, – pridūrė ji.
Neoficialiais duomenimis, tik Avižienių seniūnijoje gyventojams pavyko pasiekti iškeltą tikslą – tam, kad apklausa būtų laikoma įvykusia, reikėjo, kad joje sudalyvautų 10 proc. visų registruotų gyventojų.
Kaltinimus neigia
Savo ruožtu Vilniaus rajono savivaldybės atstovai argumentavo, jog organizuoti vietos gyventojų apklausą elektroninio ryšio priemonėmis nebuvo techninių galimybių.
„2021 m. rugpjūčio 27 d. į Vilniaus rajono savivaldybės merę kreipėsi iniciatyvinė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narių grupė. Tarybos narių iniciatyvinė grupė teikdama tarybos sprendimo projektą su pateiktais klausimais nurodė apklausas surengti Avižienių, Mickūnų, Riešės, Sudervės ir Zujūnų seniūnijose.
Savivaldybės merė atsižvelgusi į iniciatyvinės tarybos narių grupės projektą, pateiktus klausimus ir nurodytas teritorijas, 2021 m. rugsėjo 10 d. paskelbė vietos gyventojų apklausas.
Iniciatyvinės tarybos narių grupės projekte nurodytas apklausos būdas – tiesioginės gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose. Kadangi įstatymu nurodyti terminai yra aiškiai reglamentuoti, organizuoti vietos gyventojų apklausą elektroninio ryšio priemonėmis šiai dienai nėra techninių galimybių, nes vyksta Savivaldybės naujo internetinio puslapio kūrimo darbai.
Pažymime, kad apklausų trukmės terminas teisės aktuose nėra apibrėžtas. Siekiant, kad kuo daugiau gyventojų turėtų galimybę pareikšti savo nuomonę teikiamais klausimais bei vadovaujantis protingumo kriterijais apklausą nuspręsta vykdyti visą spalio mėnesį nuo 1 iki 29 dienos (imtinai).
Gyventojų patogumui apklausos vykdomos ne tik seniūnijų darbo valandomis, bet ir per 2 papildomas priėmimui skirtas valandas“, – teigiama lrytas.lt pateiktame savivaldybės komentare.
Tuo metu tyčinius trikdžius organizuojant apklausas, kaip darbo baigimą anksčiau numatyto laiko arba nenumeruojamus apklausos lapus, savivaldybės atstovai griežtai neigia.
„Avižienių seniūnijoje apklausa vykdoma įstaigos darbo valandomis ir papildomomis priėmimo valandomis antradieniais 17.00–18.00 val. ir ketvirtadieniais 7.00–8.00 val. Pažymime, kad apklausa vyksta visą spalio mėnesį, tad gyventojai, norėję sudalyvauti apklausoje, galėjo pasirinkti sau patogų laiką.
Visi apklausos lapai yra griežtai numeruojami. Gyventojams yra išduodami apklausos lapai pagal sąrašą. Už gautą apklausos lapą gyventojas pasirašo sąrašuose, tad kategoriškai nesutinkame su gyventojų pastaba, kad lapai nėra numeruojami ir laikome tai tik provokacijos ir nepasitenkinimo išraiška“, – pabrėžiama atsakyme.
Paklausti apie galimybę, nesurinkus reikiamo gyventojų aktyvumo, apklausą pakartoti elektroniniu būdu vėliau, savivaldybės atstovai vienareikšmiško atsakymo nepateikė.
„Kadangi Vilniaus rajono savivaldybė šiuo atveju tik organizavo ir paskelbė apie apklausas, bet jų neiniciavo, atsakyti į šį klausimą negalime. Be to, dar nėra galutinių apklausų rezultatų“, – atsakė savivaldybės atstovai.
