Šio, kasmet teisme organizuojamo, tarpinstitucinio pasitarimo – diskusijos tikslas – aptarti naujausius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, kitų įstatymų pakeitimus bei reikšmingus pokyčius nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka ir teisme; aktualią teismų praktiką lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų bylose bei probuojamų asmenų vykdomos priežiūros ir su tuo susijusius teisme nagrinėjamus klausimus tokio pobūdžio bylose, taip pat darbo organizavimo klausimus baudžiamosiose bylose ir klausimus, kurie priskirti ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekantiems teisėjams.
Nuo š. m. liepos 1-osios įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 614 straipsnio redakcija gerokai sumažino administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo priskirtinumą teismo kompetencijai, perduodant jas nagrinėti atitinkamoms institucijoms ne teismo tvarka. Teismo atstovų nuomone, nepaisant to, kad šiuo metu dėl minėtų įstatymo pakeitimų teisme bylų gaunama mažiau, tačiau tikėtina, jog ateityje gali padaugėti skundų dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Atsižvelgiant į tai, pasitarimo metu buvo atkreiptas policijos, pataisos įstaigų atstovų dėmesys į tai, kad nagrinėjamose ne teismo tvarka administracinių nusižengimų bylose būtų skiriamas pakankamas dėmesys procesuose dalyvaujančių asmenų teisių užtikrinimui, atliekamų procesinių veiksmų, surašomų procesinių dokumentų, teikiamų atsiliepimų kokybei, atidžiau būtų nagrinėjami žalos atlyginimo klausimai ir gautų skundų pagrįstumo klausimai, nevengiant pačiai institucijai kritiškai vertinti savo priimtus nutarimus bylose, kuriose teikiami skundai teismui.
Taip pat atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nežiūrint to, jog dabar didžioji dalis administracinių nusižengimų bylų bus nagrinėjama ne teismo tvarka, o teismus bylos pasieks tik apskundus atitinkamų institucijų šiose bylose priimtus nutarimus, būtina ir toliau paisyti jau iš anksčiau tokiose pačiose ar iš esmės panašiose bylose teismo suformuotų precedentų dėl veikų kvalifikavimo, nuobaudų, administracinių poveikio priemonių taikymo, apskritai administracinės atsakomybės taikymo, jos atribojimo nuo kitų atsakomybės rūšių ir kitais klausimais, jais vadovautis priimant nutarimus šiose bylose, nes šie precedentai privalomi ir patiems teismams.
„Turėtų būti užtikrintas didesnis teismų suformuotų precedentų ir pateiktų išaiškinimų aktualiausiais teisės taikymo klausimais analogiškose ar iš esmės panašiose bylose taikymas“, – pabrėžė teismo pirmininkas A. Purvainis, atkreipdamas dėmesį, kad kartais stebimas pernelyg formalus įstatymo nuostatų taikymas tiek inicijuojant administracinių nusižengimų bylų teiseną, tiek ir ne teismo tvarka atliekant tokiose bylose procesinius veiksmus ir surašant procesinius dokumentus ar priimant jose sprendimus, kas neprisideda prie kokybiško tokių bylų nagrinėjimo teisme proceso užtikrinimo.
Savo ruožtu policijos atstovai pasitarime pažymėjo, kad su papildomai teksiančiu krūviu dėl išaugusio ne teismo tvarka nagrinėjamų administracinių nusižengimų bylų skaičiaus, tuo pačiu užtikrinti ir aukštesnę vykdomų procesų ir priimamų tokiose bylose procesinių sprendimų kokybę turėtų naujai įsteigtas specializuotas policijos padalinys.
„Padidėjus administracinių nusižengimų bylų skaičiui iššūkis policijai teko nemenkas, tačiau įsteigus naują padalinį, tiek nutarimų, tiek atsiliepimų rengimo kokybė turi pagerėti“, – pažymėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas M. Baršys, pristatydamas naują struktūrinį padalinį ir šiam padaliniui iškeltus tikslus.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkė Joana Gudelytė pasitarimo dalyviams plačiau pristatė būsimojo skyriaus veiklą, kuri apims tik administracinių bylų nagrinėjimą: pareigūnai priims nutarimus, rengs atsiliepimus teismui bei esant galimybei, dalyvaus teismo posėdžiuose.
„Tokiu būdu bus vienodinama praktika, bylas skirstant atsitiktine tvarka, pareigūnai nepraras savo kompetencijos, turės galimybę komunikuoti tarpusavyje, o gavus skundą, bus lengviau įvertinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą“,- pažymėjo policijos atstovė.
Pasitarimo metu aptartas ir vaizdo registratorių pataisos įstaigose privalomas naudojimas, taip pat jų pagalba užfiksuotų duomenų panaudojimas tiek administracinių nusižengimų, tiek ir baudžiamosiose bylose, šių duomenų teisinė reikšmė įrodinėjimo procese ir vaizdo registratorių pagalba užfiksuotų įrodymų vertinimo teisme nagrinėjamose bylose praktika. Kauno tardymo izoliatoriaus atstovai diskusijos dalyviams pristatė vaizdo registratorių naudojimo įstaigoje tvarkos ypatumus, pažymėdami jų naudojimo kasdienėje pareigūnų veikloje privalomumą, kas turėtų padėti užtikrinti kokybiškesnių duomenų, reikšmingų nagrinėjant bylas, surinkimą.
Be to, Kauno tardymo izoliatoriaus atstovai pasitarimo dalyviams pristatė nuteistųjų nepilnamečių Rizikos ir atsako į intervencijas artimiausioje ateityje vertinimo metodiką bei jos skirtumus taikant šią metodiką nuteistų ir esančių Lietuvos probacijos tarnybos priežiūroje nepilnamečių socialinės reabilitacijos ir priežiūros procese, vertinant atskiras nuteistųjų amžiaus grupes.
„Esminis skirtumas tas, kad dabar atskirai vertinami paaugliai, nepilnamečiai ir iki 24 amžiaus jaunuoliai pagal START:AV vertinimo metodiką, o pilnamečiai asmenys nuo 24 metų – pagal senąją – OASys vertinimo metodiką“, – pažymėjo Kauno tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus viršininkas Almantas Atkočaitis.
Nors taikant START:AV vertinimo metodiką nuteistų ir esančių Lietuvos probacijos tarnybos priežiūroje nepilnamečių socialinės reabilitacijos bei priežiūros procese, atliekant nepalankaus elgesio pasekmių riziką, ji nebėra vertinama balais, kaip tai numato OASys vertinimo metodika, pataisos įstaigos atstovai patikino, kad įstaiga visada stengiasi individualiame nuteistojo plane bei socialinio tyrimo išvadoje išsamiai nurodyti ir pagrįsti kitais duomenimis nuteistojo pažangą ir pateikti šią pažangą charakterizuojančius duomenis.
„Nepriklausomai nuo taikomos metodikos, pataisos įstaigos lygtinio paleidimo komisijos vertindamos nuteistojo nusikalstamo ar kitokio nepalankaus elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi savo išvadas dėl šios pažangos dinamikos pokyčių labiau objektyvizuoti, kas leistų išsamiau pagrįsti ir priimamus sprendimus dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistiesiems“, – pažymėjo teismo vadovas A. Purvainis, tuo pačiu atkreipdamas dėmesį, kad tik reali ir akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal objektyvius duomenis, gali sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pasitarimo metu su prokuratūros atstovais buvo aptarti darbo organizavimo klausimai ir tvarka prokurorams kreipiantis į teismą dėl suėmimo skyrimo ar suėmimo termino pratęsimo, asmenų apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dokumentų valdymo per Integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą, į teismą perduodamų nagrinėti baudžiamųjų bylų tinkamas parengimo.
Diskusijos dalyviai išsamiai aptarė ir kardomosios priemonės – intensyviosios priežiūros ir probacijos metu bei vykdant laisvės apribojimo bausmę asmenims taikomos intensyviosios priežiūros realaus taikymo galimybes bei tokios priemonės taikymo praktiką ir kontrolės efektyvumą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nagrinėjamose bylose, vykdant bausmę ar nuteistojo probaciją. Taip pat diskutavo ir išsakė praktinius pastebėjimus apie kitus, diskusijos metu iškeltus, konstruktyviam tarpinstituciniam bendradarbiavimui svarbius klausimus.
