Nuolat kritikos dėl savo komunikacijos sulaukę valdantieji, pasak jų, „mirtinų šūvių“ dar neiššovė, o už kai kuriuos sprendimus juos galima ir pagirti. Vis tik nerimą ir toliau kelia nesibaigiantys Vyriausybės kabineto apsižodžiavimai su prezidentu Gitanu Nausėda.
Kai kurie ministrai neprabilo iki šiol
Komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo, jog naujai išrinkta valdžia tikriausiai tikėjosi kiek kitokių metų.
„Pagal naujai atsiradusių raukšlių skaičių tai ne vieneri metai, o jau penkiolika metų praėjo. Ko gero tai, kas buvo suplanuota ir su kokiomis žiniomis jie ėjo į rinkimų kampaniją, bei tai, ką paskui reikėjo daryti, pasirodė visai skirtingi dalykai.
Juk jei anksti ryte išsiruoši į žvejybą ir tave atveda į krepšinio aikštelę, tai tikriausiai daug kas kritikuos, kad esi nepasiruošęs. Panašiai gavosi ir čia. Jie buvo pasiruošę kalbėti apie sutarimą, Lietuvos stiprumą, o praktiškai 80 proc. eterio nunešė pandemija, šiek tiek ekonomika, ir dar špilkavimaisi su prezidentu“ – pastebėjo M.Lapinskas.
Pasak jo, kai kurie ministrai kadencijos pradžioje rodė gana nemažai iniciatyvos, tačiau kai kurie neprabilo ir iki šiol.
„Buvo galima išskirti Aušrinę Armonaitę, kuri kalbėjo tai, ką turbūt ir norėjo kalbėti – apie liberalizavimą, paramą verslui. Užsienio reikalų ministras kalbėjo apie vertybinę politiką ir išsakė gana griežtą poziciją dėl Rusijos ar Baltarusijos. Ir tam tikra prasme teisingumo ministrė, kiek jos kompetencija ir komunikaciniai gebėjimai leido, dėstė apie tos pačios lyties santuokas, partnerystę“, – aiškino M.Lapinskas.
Vis tik, specialisto teigimu, jeigu pats politikas neturi savo dienotvarkės, ją būtinai sukurs kiti.
„Opozicija visada stengsis primesti savo požiūrį, o kai reikia kritikuoti, jį primesti tikrai lengviau. Dėl to politikų tylėjimas šia prasme yra ne visai sveikintinas dalykas“, – svarstė M.Lapinskas.
Trapi dauguma
Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, politologas Vytautas Isoda svarstė, kad ši valdančioji dauguma išsiskiria tuo, kad skaitine išraiška yra pakankamai trapi – turi vos 73 narius.
„Jau kai kurių įstatymų priėmimas parodė, kad tokiai daugumai yra gana sunku dirbti, kartais reikalingas ir opozicijos palaikymas. Arba Vyriausybei reikia tikrai gerai paruošti tam tikrus įstatymų projektus, kad trys valdančiosios daugumos frakcijos tikrai paremtų tuos įstatymus“, – portalui lrytas.lt sakė politologas.
V.Isoda pastebi konfliktus su Prezidentūra, opozicija, tačiau, anot jo, tai nėra išskirtinis šios valdančiosios daugumos bruožas – panašūs konfliktai buvo stebimi ir ankstesnių kadencijų Seimo darbuose.
Tuo metu jau nuo pavasario vykę protestai, politologo teigimu, nulemti aplinkybių, kuriomis šiam Seimui tenka dirbti.
„Tai aplinkybės, kurių jie patys nepasirinko. Ši valdančioji dauguma savo programos vykdymui turi mažiau laiko, daugiau jo skiriama gaisrų gesinimui. Dvi didžiosios krizės uzurpuoja didžiąją dalį darbotvarkės ir žiniasklaidos dėmesio“, – pabrėžė jis.
„Mirtinų šūvių“ valdantieji nepaleido
M.Lapinskas aiškino, kad nedovanotinų klaidų valdantieji kol kas nepadarė, tačiau visi darbo rezultatai pasimatys per ateinančius rinkimus.
„Mirtino šūvio kol kas valdantieji sau į kaktą nepaleido, bet yra ta pati situacija, kaip ir su visais politikais – įsivėlimas į technines detales. Kai tu kalbi apie programas, skaičius, esi įpratęs galvoti, kad čia visi viską labai supranta ir glaudžiai seka, kas vyksta.
Tuo tarpu žmonės ir taip gyvenime turi apsčiai įvairių problemų ir jiems svarbu nupiešti bendrą didelį paveikslą. Labai dažnai įsiveliama į technines detales, kurias vėliau galima kritikuoti, ir gaunasi toks rezultatas, kad niekas nesupranta, kas teisus, o kas ne“, – kalbėjo ekspertas.
Kaip vieną iš ryškesnių valdančiųjų klaidų M.Lapinskas įvardija galvojimą, kad valdžiai labai lengvai pavyks rasti dialogą su visuomene.
„Gal šiek tiek per naiviai žiūrėjo, kad mes čia visi stosim, susikabinsim rankom ir pradėsim giedoti Tautišką giesmę. Žmonės patys nelabai nori imtis nei atsakomybės, nei sprendimų. Kalbėjimas apie tai, kad mes čia su visais tarsimės, yra gal šiek tiek naivus. Tą mes matome tam tikra prasme ir su skiepijimu – žmonės už savo kūną nelabai atsakomybę nori prisiimti, jau nekalbant apie tai, kad prisiimtų ją už Lietuvą“, – aiškino jis.
Bekompromisis politikos stilius
Politologas V.Isoda taip pat pastebi, kad ne visi sprendimai buvo patys teisingiausi, kai kurie – griežti ir beatodairiški.
„Tam tikroms struktūrinėms reformoms laikas krizių kontekste nėra pats tinkamiausias, kaip ir naujų mokesčių įvedinėjimas, akcizų didinimas, taršos mokestis, kai žmonės ir taip yra suerzinti“, – įvardijo politologas.
Kaip dar vieną klaidą V.Isoda įvardina valdančiųjų komunikacijos ir pačios politikos stilių, kuris buvo stebimas nuo pačios kadencijos pradžios.
„Dešiniosioms partijoms, o ypač – Tėvynės Sąjungai, būdingas toks pakankamai įsakmus ir bekompromisis politikos stilius. Ir pačios premjerės laikysena dažnu atveju yra labai griežta ir kartais nesiskaitanti tiek su opozicija, tiek su kitaip mąstančiais visuomenės atstovais.
Viskas prasidėjo nuo postų dalybų praėjusiais metais, kai opozicija siūlė savo kandidatus į Seimo valdybą, priklausančius jiems pagal kvotas, ir valdančioji dauguma pakankamai kietakaktiškai su jais nesiskaitė“, – prisiminė politologas.
„Tai iš dalies prisidėjo ir prie konflikto su Prezidentūra, bet čia jau abi pusės kaltos“, – pridūrė jis.
Laukia didžiojo sprogimo metai
Tuo metu Seimo opozicija, anot V.Isodos, nėra aršesnė ar agresyvesnė negu buvusios anksčiau. Politologo teigimu, visos opozicinės frakcijos ieško priekabių, tačiau šios kadencijos opozicija išsiskiria nevieningumu.
„Lyginant su ankstesnių Seimo kadencijų opozicijomis, dabartinė yra pakankamai susiskaldžiusi tarpusavyje, bedantė ir nežinanti, ko nori tiksliai. Tarpusavio konkurencija tarp opozicinių partijų kartais užgožia kritiką valdantiesiems“, – pastebėjo V.Isoda.
P.Isoda prisimena, kad ankstesnių kadencijų Seimo opozicinės frakcijos gebėdavo dirbti tandemu, koja kojon, sudarydavo opozicinių partijų pseudo-koalicijas.
Vis dėlto, politologas netiki, kad šios kadencijos opozicinės frakcijos galėtų susivienyti – priešingai, galime matyti dar aršesnį bendravimą viena kitos atžvilgiu.
„Manau, kad opozicinės partijos dar aršiau konkuruos tarpusavyje. Matosi, kad valdantieji yra nepopuliarūs, Vyriausybės ir premjerės reitingai lėtai, bet užtikrintai, krenta, bet kas užims jos vietą?
Artėja 2024 metai, kurie bus didžiojo sprogimo metai, kai sutaps Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, tai visoms politinėms jėgoms tai bus be galo svarbūs metai. Partijos turės atskleisti savo tapatybę rinkėjų akyse“, – įtempą laikotarpį prognozuoja V.Isoda.
Ginčai su prezidentu naudos neduos
Vis labiau aštrėjantys valdančiųjų konfliktai su prezidentu Gitanu Nausėda teigiamų rezultatų taip pat nežada, įsitikinę ekspertai. M.Lapinsko teigimu, tai jau perauga į „asmeninį kartėlį“.
„Nors viešumoje jie nesipyks ir nesispjaudys, kai reikės padaryti kokią paslaugą ar kompromisą, tą padaryti bus sunkiau. Čia vėlgi problema yra ta pati – kai nėra ilgalaikės vizijos, tada nukrypsti į technines detales. Čia kaip šeimoje – kai žmonės nemato vardan ko jie yra kartu, tada ir numesta kojinė ar nenuleistas tualeto dangtis atrodo baisi tragedija“, – palygino M.Lapinskas.
Komunikacijos eksperto Arūno Armalio manymu, premjerė I.Šimonytė šiuo metu kovoje su šalies vadovu pasirinko „būk aukščiau“ poziciją.
„Dabar matome, kad premjerė jau yra pasirinkusi „būk aukščiau“ poziciją, kai šį savaitgalį nebekomentavo prezidento pareiškimo dėl neva sąmoningo skiepų tempo mažinimo. Kai konservatoriai pradėjo tą konfliktą dėl EVT, mano pirma mintis buvo ta, kad jie daro klaidą.
Lietuviai visada atjaučia puolamą, ir taip gavosi – pamatėme, kaip prezidento reitingai šoktelėjo į viršų. Buvo akivaizdi klaida taip užspausti šį klausimą. Dabar pasirinkta nuosaikesnė pozicija, kuri, manau, ir padės atsistatyti. Bus tokia Šaltojo karo pozicija, bet jau nebe atviros liepsnos“, – kalbėjo A.Armalis.
Vakcinacijos kampanijoje padarytos visos klaidos
Komunikacijos specialistas A.Armalis pažymėjo, jog į Vyriausybės komunikaciją nereikėtų žiūrėti kaip į vientisą darinį – pasak jo, kai kuriose srityse žinutės visuomenei siunčiamos išties neblogai. Taip pat, eksperto teigimu, Vyriausybė startavo su išskirtiniu komunikaciniu žingsniu, kurio neturėjo S.Skvernelio Vyriausybė.
„Prisiminkime pirmąjį Vyriausybės posėdį, kuris buvo transliuojamas viešai. Ten buvo pokalbis su ekspertais, ir iš karto matėsi, kad Vyriausybė su jais kalba kaip lygūs su lygiais. To mes nematėme buvusioje Vyriausybėje, nes dialogas būdavo kaip su patarnaujančiu personalu. Tačiau, ko irgi negali neigti, tai vakcinavimo komunikacijos. Jos startas tikrai buvo nevykęs.
Ji neprasidėjo laiku, po to nuolat vėlavo, todėl tai sukūrė prielaidas užpildyti erdvę gandais ir sąmokslo teorijomis, o komunikacijos nuostata yra paprasta – jeigu tu nekalbi, tai kalbės už tave. Tada reikės dvigubai daugiau pastangų, nes tu jau neįtikinėsi, kad daiktas geras, o įtikinėsi, kad daiktas nėra blogas. Šiuo atveju mes tai ir matome – tenka įrodinėti, kad skiepai nėra blogis, o ne tai, kad jie yra gėris“, – aiškino A.Armalis.
Pasak jo, skiepų kampanijos metu valdantieji padarė visas bazines komunikacines klaidas.
„Neprasidėjo laiku, paskui vyko vangiai, buvo paliesta viena žinutė, kuri labiau tinko tik vienai tikslinei auditorijai – turiu omenyje tik medikus, besisukančius reklamose. Tai tikrai nepaveikė visų auditorijų, kurios buvo aktualios, nes kitų nuomonės lyderių mes ir dabar nematome įtrauktų“, – pastebėjo specialistas.
Paklaustas, ką apie valdančiuosius pasako rugpjūtį kilusios riaušės, A.Armalis teigė, jog protestai dėl skiepų vis tik nėra Vyriausybės nuopelnas.
„Jeigu tai būtų buvę tik Lietuvoje, tai sakyčiau, kad tai Vyriausybės nuopelnas. Bet matome, kad neramumai prasidėjo kitose dar anksčiau nei pas mus, o tęsiasi kai kur ir dabar. Tas pats, kaip pandemija nėra Vyriausybės nuopelnas, taip ir riaušės nėra“, – tvirtino A.Armalis.
Specialistas išskyrė ir dar vieną valdančiųjų privalumą – kilusias idėjas ir planus jie neretai „patikrina“ visuomenėje.
„Kai Vyriausybė dalindavosi idėjomis dėl priemonių, kurių galbūt verta imtis, tiesiog opozicija griebdavo tas idėjas ir jau imdavo pristatinėti jas kaip pasirašytus įsakymus. Aš tai matau kaip Vyriausybės skaidrumą, kai ji dalijasi idėjomis, planais, kurie paskui, matant suinteresuotų grupių reakcijas, pavyzdžiui, verslo, į kurį nutaikytos priemonės, vienų idėjų atsisakoma, o kitos realizuojamos arba transformuojamos.
Tai yra, mano manymu, pakankamai sąžiningas valdžios santykis su visuomene, pasakojant, kad mes norime padaryti tą ir tą ir paklausti, kaip visuomenė į tai reaguoja. Nes jeigu nesidalintų tais planais, pabandykime įsivaizduoti, kaip tada opozicija elgtųsi? Sakytų, kad sprendimai priimami už uždarų durų“, – svarstė ekspertas.
