Teisėjų darbo krūvio dinamika
Pirmininkas Arūnas Purvainis pažymėjo, kad karantino laikotarpis turėjo didelės reikšmės teisėjų krūviui ir bylų išnagrinėjimo terminams, tačiau šių metų I pusmetyje, gyvenimui grįžtant į įprastas vėžes, teismo darbo krūvis bendrai visame teisme vėl ūgtelėjo ir buvo gerokai didesnis nei nustatyta pernai.
Žvelgdamas į krūvio dinamiką per pastaruosius keletą metų, teismo pirmininkas pastebėjo, kad didžiausias bendras darbo krūvis išlieka Kauno rūmuose. Tai lemia didžiausias bendrai gaunamų šiuose teismo rūmuose bylų skaičius, pakankamai didelė teisėjų kaita pastaraisiais metais ir dėl to atitinkamais laikotarpiais mažesnis faktiškai dirbančių teisėjų skaičius. Tuo tarpu išaugusį darbo krūvį Kaišiadorių rūmuose tiek 2020 m. II pusmetį, tiek ir 2021 metų I pusmetį lėmė ženkliai padidėjęs gaunamų administracinių nusižengimų bylų skaičius, po to, kai dar nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriais buvo suteikta teisė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Beveik metus šiuose teismo rūmuose nebuvo vieno civilines bylas nagrinėjančio teisėjo. Tai ir lėmė bendrą darbo krūvio augimą Kaišiadorių rūmuose.
Tuo tarpu Kėdainių rūmuose darbo krūvis per pastąrąjį pusmetį lyginant su ankstesniais laikotarpiais yra sumažėjęs. Tokius krūvio pokyčius lėmė tai, kad tik pernai metais pilnai buvo suformuotas visas šiuose rūmuose dirbančių teisėjų korpusas. Iki tol dėl ilgai užsitęsusių teisėjų atrankų procesų Kėdainių rūmuose nuolat buvo neužimti 1-2 teisėjų etatai. Jonavos rūmuose jau keletą metų stebimas nuolatinis bendro krūvio mažėjimas ir taikomos vidinio administravimo priemonės, kuomet yra perduodamos bylos iš kitų teismo rūmų, nėra tokios efektyvios ir veiksmingos, kaip to norėtųsi.
Vertindamas darbo krūvį nagrinėjant atskirų kategorijų bylas, teismo pirmininkas pastebėjo, kad jeigu darbo krūvis nagrinėjant civilines bylas tarp skirtinguose teismo rūmuose dirbančių teisėjų pasiskirstė daugmaž vienodai, išskyrus Kauno rūmus, kur jis yra didžiausias, tai baudžiamąsias bylas nagrinėjantiems teisėjams Kauno rūmuose šį pusmetį teko mažiausias darbo krūvis. Tai lėmė jau aukščiau paminėtas išaugęs darbo krūvis kituose teismo rūmuose – administracinių nusižengimų bylų skaičius Kaišiadorių rūmuose, be to, Kauno rūmuose baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teisėjai analizuojamu laikotarpiu nenagrinėjo administracinių nusižengimų bylų bendra tvarka, kaip tai darė kituose rūmuose dirbantys šios specializacijos teisėjai. Kauno rūmuose administracinių nusižengimų bylas, gaunamas teisme bendra tvarka, nagrinėjo ikiteisminio tyrimo teisėjai, kurių darbo krūvis šį pusmetį buvo ženkliai didesnis už visų keturių Kauno apylinkės teismo rūmų baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas nagrinėjusių teisėjų krūvį. Įvertinęs tokią darbo krūvio dinamiką šios kategorijos bylose, teismo pirmininkas visų teisėjų susirinkimui siūlė šią problemą spręsti iš esmės, numatant tam reikalingas vidinio administravimo priemones.
Vieningo teismingumo idėja
Teismo pirmininko Arūno Purvainio vertinimu, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas dėl bylų teismingumo (dėl galimybės teisme gautas bylas automatizuotai skirstyti tik pagal konkrečių atitinkamų teismo rūmų teismingumą tų rūmų teisėjams, o ne bendrai tarp visų to teismo (visų teismo rūmų) teisėjų) riboja galimybes dar labiau vienodinti atskirų teismo rūmų ir juose dirbančių teisėjų darbo krūvį. Nors ir stebimi tam tikri teigiami pokyčiai, tačiau tiek atskirų Kauno apylinkės teismo rūmų, tiek ir atskirų teismo teisėjų krūvio visiškai suvienodinti nepavyksta nuo pat 2018 m. sausio 1 d., kai buvo įgyvendinta teismų reforma.
„Tik atitinkamai pakeitus Teismų įstatymą ir kitus su teritoriniu teismo ir atskirų jo rūmų teismingumu susijusius įstatymus – panaikinus savarankišką rūmų teritorinį teismingumą, galėtų būti pasiektas teigiamas rezultatas ne tik sprendžiant netolygaus darbo krūvio tarp atskirų teismo rūmų, bet ir tarp atskirų viso teismo teisėjų, problemą. Taip pat tai teigiamai atsilieptų sklandesniam bylų skirstymui bei leistų dar plačiau taikyti teisėjų specializacijas teisme ir tikėtis aukštesnės proceso galutinio rezultato – įvykdyto teisingumo kokybės“. – pabrėžė A.Purvainis, teisėjų susirinkime kalbėdamas apie vieningo teismingumo naudą sprendžiant teisėjų darbo krūvio problemas teisme ir galimą tokio teisinio reguliavimo, jeigu jis būtų įgyvendintas, teigiamą poveikį.
Pirmininko teigimu, kol atitinkamų Teismų įstatymo, kitų įstatymų pakeitimų dėl vieningo teismingumo nėra, teismo vadovybei tenka teismo viduje ir toliau ieškoti kitų būdų, dėti dar daugiau pastangų vidinio administravimo priemonėmis optimizuojant atskirų teismo rūmų ir juose dirbančių teisėjų krūvį, kad ši problema bent iš dalies būtų sprendžiama.
„Krūvio tolygumui užtikrinti skirtos vidinio administravimo priemonės Kauno apylinkės teisme yra ir bus toliau įgyvendinamos, jos bus rastos, tačiau šios priemonės taip veiksmingai, kaip kad šią problemą galėtų išspręsti įgyvendinti vieningo teismingumo pokyčiai, minėtų darbo krūvio netolygumo problemų neišspręs“, – pažymėjo teismo vadovas, susirinkimo metu pristatydamas tiek jau įgyvendintas, tiek ir planuojamas ateityje įgyvendinti vidinio administravimo priemones teisėjų darbo krūviui optimizuoti,
Teismo pirmininkas nurodė, kad jo priimamomis nutartimis, siekiant užtikrinti tolygų darbo krūvį tarp atskirų teismo rūmų, juose dirbančių atitinkamų specializacijų teisėjų, iki šiol buvo ir toliau bus periodiškai perduodamas tam tikras skaičius bylų iš didžiausią darbo krūvį turinčių teismo rūmų mažesnį krūvį turinčių teismo rūmų atitinkamos specializacijos teisėjams. Taip pat tais atvejais, kai bus sprendžiama dėl bylos perdavimo kitiems teismo rūmams, kai mažesniuose teismo rūmuose lieka tik vienas tam tikros specializacijos teisėjas ir dėl to nėra galimybės užtikrinti tinkamo bylos paskyrimo tuose teismo rūmuose (užtikrinti, kad byla automatizuotai butų paskirta renkantis bent iš dviejų bylą galinčių nagrinėti teisėjų), visuomet bus atsižvelgiama į atitinkamos specializacijos teisėjų darbo krūvį nagrinėjant bylas, o visos bylos tokiais atvejais bus perduodamos paskirstyti ir nagrinėti į tuos teismo rūmus, kuriuose krūvis (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis) tuo metu bus mažiausias. Be to, ir toliau bus skiriamas didelis dėmesys teisėjų ir teisėjų padėjėjų santykinio skaičiaus didinimui, kas taip pat reikšmingai prisideda prie teisėjo optimalaus darbo krūvio užtikrinimo.
Teismo pirmininkas visų teisėjų susirinkime pasiūlė suvienodinti visų (dirbančių visuose teismo rūmuose) baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių teisėjų darbo krūvio imtį nustatant, jog ir Kauno rūmuose baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teisėjai taip pat nagrinės ir visas administracinių nusižengimų bylas, kaip tai darė iki šiol Kėdainių, Jonavos ir Kaišiadorių rūmų atitinkamos specializacijos teisėjai. Minėtas skirtumas iki šiol lėmė ir nepagrįstai didelį Kauno rūmuose dirbančių ikiteisminio tyrimo teisėjų, kurie ne tik vykdė jiems priskirtas funkcijas visoje teismo veiklos teritorijoje, bet ir nagrinėjo administracinių nusižengimų bylas Kauno rūmuose, darbo krūvį. „Nuo šiol, įgyvendinus šią priemonę, būtų sudarytos prielaidos teisėjų darbo krūvio nagrinėjant baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas visuose teismo rūmuose efektyvesniam optimizavimui ir suvienodinimui, taip pat iš esmės būtų išspręsta ikiteisminio tyrimo teisėjų pakankamai didelio krūvio problema“, – pabrėžė pirmininkas Arūnas Purvainis.
Daugiau nei pusei iš visų Kauno apylinkės teismo teisėjų susirinkime dalyvavusių 54 teisėjų balsavimu pritarus teismo pirmininko pristatytiems pasiūlymams, tuo pačiu konstatavus, kad visų teismo teisėjų nuomonė teismo pirmininkui dėl pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo yra suformuota, teismo pirmininko įsakymu buvo įgyvendinti visi pasiūlyti ir susirinkime apsvarstyti pakeitimai, reikalingi teisėjų darbo krūvio optimizavimui.
„Jūsų nuomonė pritariant pasiūlymams dėl teikiamų teismo vidaus teisės aktų pakeitimų įgyvendinat pokyčius šioje srityje yra svarbi ir reikšminga“, – dėkodamas teisėjams už aktyvų dalyvavimą ir baigdamas susirinkimą pabrėžė teismo vadovas.
