Per beveik šešis dešimtmečius fondas surinko apie 40 mln. JAV dolerių, o įvairiems lietuvybę puoselėjantiems projektam skirta daugiau nei 20 mln. JAV dolerių.
LF nariai savo aukomis ir palikimais suformavo pagrindinį fondo kapitalą. Jis saugiai investuotas į akcijas, bendrovių obligacijas, indėlius ir nekilnojamąjį turtą. Iš šių investicijų gaunamas pelnas ir skiriamas lietuviškai veiklai remti bei įgyvendinti fondo tikslus.
Tarp stambiausių aukotojų fondui yra prezidentas Valdas Adamkus ir jo žmona Alma Adamkienė, žinomas šviesios atminties išeivijos verslininkas ir filantropas Juozas Kazickas su žmona Aleksandra Kazickiene. Dailininkas Mykolas Žilinskas, gyvenęs ir kūręs Vokietijoje, fondui paaukojo šešiaženklę sumą JAV dolerių.
Fondo veiklos ataskaitose galima rasti įrašų, kurie byloja, kad buvę ir tokių išeivių, kurie paaukojo kone visas savo gyvenimo santaupas ar palikimus. Tarp jų – Juozas Ručys, Alponse J. Šarauskas. Taip pat buvę ir tokių aukotojų, kurie šimtais tūkstančių JAV dolerių fondui pervedė absoliučiai anonimiškai.
Artėjant LF jubiliejui, naujienų portalas lrytas.lt kalbėjosi su jo valdybos pirmininke Milda Davis. l milijonų JAV dolerių.
„LF idėjos iniciatorius buvo daktaras Antanas Razma. Jo noras buvo įkurti Milijoninį fondą (tik vėliau atsirado pavadinimas Lietuvių Fondas), kurio kapitalas būtų neliečiamas, o iš palūkanų būtų remiamas lituanistinis švietimas, kultūra, mokslas, menas, jaunimas ir visuomeninė veikla išeivijoje.
Iš kartos į kartą fondas buvo ir yra puoselėjamas bei auginamas dėka pragmatiškos vizijos, sumaniai sudarytų įstatų ir, svarbiausia – visų dosnių aukotojų.
Nuo pat pirmųjų fondo veiklos metų buvo svarbu, kad jis būtų tvarkomas narių-aukotojų ir tokia nuostata, net praėjus beveik šešiems dešimtmečiams, pasitvirtino. Visa tai kartu su kilniu tikslu išlaikyti ir puoselėti lietuvybę išeivijoje lėmė fondo veiklos sėkmę“, – įsitikinusi M. Davis.
– Amerikos lietuviai per šešiasdešimt metų keitėsi. Nemažai į Ameriką mūsų tautiečių atvyko ir prieš nepriklausomybės atkūrimą ir jau po to. Kas juos skatina aukoti fondui – altruizmas ir siekis prisidėti prie kultūros bei švietimo ir kitų sričių vis dar toks pats patriotiškas?
– Manau, kiekvienas aukotojas turi asmeninę motyvaciją. Be abejo, visus juos sieja Lietuva ir lietuvybė. Aukotojams yra svarbu žinoti, kad LF veikla yra skaidri, kad jų paaukoti pinigai būtų panaudojami prasmingai. LF Pelno skirstymo komisija, kurią sudaro trys LF ir trys JAV Lietuvių bendruomenės nariai, objektyviai ir itin atsakingai vertina paramos prašymus. Manau tai irgi lemia kai kurių žmonių sprendimą aukoti.
Visi besidomintys fondo veikla gali apsilankyti mūsų LF tinklalapyje arba pavartyti jo kasmetinį veiklos ataskaitos leidinį „Liepsna“ .
Esame nuoširdžiai dėkingi visiems aukotojams, kurių dėka galime vykdyti ir plėtoti savo veiklą. Aukoti žmonės gali įvairiais būdais – tapdami LF nariais arba nuolatiniais aukotojais, padarydami proginį ar atminimo įnašą, padovanodami narystę fonde kitam asmeniui, sudarydami testamentinį palikimą.
Taip pat yra galimybė įkurti vardinius fondus, administruojamus LF. Dalis šių fondų lėšų išmokamos pagal specifinius steigėjų pageidavimus ir nurodymus tiesiogiai mokslo įstaigoms Lietuvoje (kandidatus šioms stipendijoms gauti atrenka pačios mokslo įstaigos) ir Lietuvos bei JAV organizacijoms.
– Kokie projektai ar programos pastaraisiais metais – fondo akiratyje?
– LF nuolat remia lituanistines mokyklas, kultūrines, visuomenines ir jaunimo programas, lietuviškus centrus, stovyklas. Pastarieji metai irgi – ne išimtis. Gausiausiais LF paremtais pastarųjų metų projektais pripažinti šiemet vykęs JAV Lietuvių Bendruomenės 70-metis, 16-oji Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė Filadelfijoje dėl pandemijos nukelta į 2022 metus. Kasmet dosniai remiami lietuviški centrai ir archyvai.
Svarbu paminėti, kad LF pats neorganizuoja renginių, tik paremia kitų organizacijų projektus ir programas, kurie atitinka fondo remiamas sritis.
– Fondas skiria stipendijas lietuviams studentams. Kokie jų pasiekimai ir kaip po studijų palaikomi su jais ryšiai?
– Per daugybę savo veiklos metų fondas yra parėmęs labai daug šaunių studentų. Didžiuojamės, matydami mūsų stipendininkų pasiekimus. Jie – ne tik pasiekę aukštų akademinių rezultatų, tapę tikrais savo srities specialistai, bet ir aktyviai reiškiasi savo bendruomenių bei savanorystės veikloje. Teikiant stipendijas, į visa tai atsižvelgiama.
Kol kas neturime LF stipendininkų absolventų (alumni) programos, nors jau keletą kartų esame šią idėją svarstę. Manau, tokia programa būtų studentams naudinga, kuriant tarpusavio ryšių tinklą, padedant vieni kitiems dalintis idėjomis profesijos srityje, tariantis dėl darbo, puoselėjant lietuvybę ar tiesiog bendraujant.
– Galbūt fondo remti jauni žmonės vėliau jam taip pat aukoja?
Žinoma, norėtųsi, kad studijas pabaigę ir savarankiškai pradėjęs gyventi mūsų stipendininkai (ir ne tik jie) prisijungtų prie fondo veiklos tiek finansiškai, idėjomis bei darbu. Juk mums – labai svarbu užtikrinti fondo veiklos tęstinumą iš kartos į kartą.
Studentų gautuose padėkos laiškuose randame pažadus, kad jie ateityje rems LF. Dalis fondo stipendijas gavusių studentų jau yra įsijungę į jo narių gretas.
– Kaip jūs pati įsitraukėte į fondo veiklą ir kokia jūsų patirtis, jame dirbant?
– Fonde pradėjau dirbti 2015 m. Iš pradžių dalyvavau Pelno skirstymo komisijos Stipendijų pakomisėje. Vėliau keletą metų buvau jos pirmininke. Tai leido man greitai suprasti fondo veiklą ir jo tikslus.
Šiais metais buvau išrinkta LF valdybos pirmininke. Tai mano, kaip savanorės, duoklė lietuvybės labui. Visi kiti fondo tarybos ir valdybos nariai taip pat – savanoriai.
Dirbama LF, matau, kaip žmonės pasišventę puoselėti lietuvybę, kaip stengiasi garbingai, teisingai atlikti savo pareigas šioje organizacijoje. Džiugu, kad fondo veikla bei jos gairės yra tvirti, tvarkingi, o tai visuomet padeda užsibrėžtų tikslų.
– Kaip jums atrodo, kokios šiuo metu lietuvių išeivijos problemos yra pačios opiausios ir kaip jas gali ar galėtų padėti spręsti LF?
– Manyčiau, kad svarbiausia – skatinti jaunąją išeivijos kartą įsitraukti į lietuvybės puoselėjimo, išsaugojimo veiklą, auginti pamainą mūsų kartai. Todėl fondas kasmet skiria paramą lituanistinėms mokykloms, įvairioms stažuočių programoms ir jaunimo veiklai bei renginiams.
Fondo įkūrimas ir jo šešiasdešimties metų veikla įrodė JAV lietuvių pasiryžimą, norą ir tikslus puoselėti lietuvybę ir perduoti ją, kaip skelbia LF šūkis –„Iš kartos į kartą!“. Mes, išeiviai, vardan to visuomet turėsime aktyviai dirbti. Šiame darbe nėra finišo juostos.
