Nuotoliniu būdu pasakytoje sveikinimo kalboje laikinai einantis Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas Marius Bartninkas pažymėjo: „Kalendoriuje yra daug įsimintinomis pripažintų dienų, tačiau spalio 25-oji – Konstitucijos diena – viena reikšmingiausių. Būtent šią dieną 1992 m. referendume tauta išreiškė valią eiti vakarietiškos demokratijos keliu. Konstitucija yra savotiškas tiltas tarp praeities ir ateities. Visi galime didžiuotis, kad mūsų 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija tapo pirmąja Europoje ir vos antrąja pasaulyje po JAV. Po ilgų okupacijos metų, 1992 m. Konstitucija tapo pagrindu pilietinės visuomenės plėtrai ir jos reikšmė tikrai nėra vien simbolinė. Tai esminės mūsų visų bendro gyvenimo taisyklės, kuriomis privalu vadovautis“.
M.Bartninkas akcentavo, kad dažnai kalbama apie konstitucines teises, bet, gyvenant visuomenėje, teisių įgyvendinimas nėra įmanomas be pareigų vykdymo.
„Teisė nepatirti smurto priklauso nuo susitarimo nesmurtauti laikymosi. Važiuoti gatve bus saugu tik tada, jei visi laikysis Kelių eismo taisyklių. Balansas turi būti visur. Nuo vaiko mokykloje, prie kompiuterio ar kieme iki senjoro sode, bažnyčioje ar poliklinikoje.
Tai ypač svarbu sudėtingų nūdienos realijų kontekste, kai nuolat diskutuojame apie pandemijos nulemtus suvaržymus, migrantų krizę, neapykantos kalbą ir panašius dalykus. Kur pasibaigia asmens teisės ir prasideda jo pareigos aplinkiniams ir visuomenei? Taisyklės mus suvaržo ir įpareigoja, bet ar gyvendami be taisyklių tikrai būtume laisvi? Pritarę Konstitucijai mes būtent ir susitarėme laikytis taisyklių, kad būtume laisvi“ – pažymėjo jis.
M.Bartninkas linkėjo vertinti šią laisvę, įsiklausyti, ieškoti balanso tarp Konstitucijoje užkoduotų teisių ir pareigų.
Po sveikinimo žodžio Kauno apygardos teismo pirmininko patarėjas, Kauno Trečiojo amžiaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dėstytojas dr. Marius Jonaitis skaitė paskaitą, skirtą konstitucionalizmo istorijai.
Vieta šiai iškilmingai dienai paminėti buvo pasirinkta neatsitiktinai.
Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademija įsikūrusi istorinių pastatų komplekse, kuriame 1919 m. sausį pradėjo veikti didžioji dalis iš Vilniaus į Kauną persikėlusių aukščiausių Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės institucijų. Neoklasicizmo stiliaus rūmus buvusio carinės Rusijos valstybinio banko Kauno skyriui 1913 m. suprojektavo architektas Michailas Prozorovas. Kaunui tapus laikinąja sostine, rūmuose veikė Valstybės Taryba, Ministrų kabinetas, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio reikalų, susisiekimo, finansų ministerijos, Lietuvos spaudos biuras (vėliau – ELTA), Lietuvos bankas, „Vyriausybės žinių“ redakcija. 1919 m. balandžio 4 d. šių rūmų Mažojoje salėje Valstybės Taryba pirmuoju Valstybės Prezidentu išrinko Antaną Smetoną, kuris tų pačių metų balandžio 6 d. čia davė Prezidento priesaiką.
