Į Vakarų Europą keliavę, bet Lietuvoje įstrigę migrantai vis rečiau rėkia: „Laisvės.“
Nakvynė po stogu ir šilta arbata po kelių naktų, praleistų miškuose prie Baltarusijos sienos, daugumai jų atrodytų lyg svajonė. Tačiau tų, kuriems pavyksta pereiti Baltarusijos ir Lietuvos sieną, vis mažėja.
Kasdien pasienyje apgręžiama po kelias dešimtis geresnio gyvenimo ieškančių atvykėlių. Nemažai jų lieka šildytis prie laužų pamiškėse, o pasitaikius palankesnei progai vėl bando patekti į Lietuvą.
Minsko oro uostas atgijo
Pastaruoju metu patekti į Lietuvą bandančių nelegalų padaugėjo, todėl pareigūnams susidarė įspūdis, kad Baltarusijoje apsistojo didesni jų būriai.
Neabejojama, jog vietos pareigūnai juos bandys išstumti per Lietuvos sieną, todėl šią savaitę nuspręsta dar stiprinti sienos apsaugą – pasitelkti didesnes kariuomenės, krašto apsaugos struktūrų, policijos pajėgas.
Kad atvykėlių iš Rytų tik daugės, rodo ir oro uostų tvarkaraščiai. Į Baltarusiją pradėjo skraidyti lėktuvai iš Sirijos, Dubajaus, Maskva padidino skrydžių skaičių iš Irako sostinės Bagdado.
Aktyvesnį migrantų bendravimą pastebi ir socialinius tinklus stebintys saugumo pareigūnai.
Atvyko gausi šeima
Šiek tiek pasikeitė ir patys migrantai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai pasienyje vis rečiau pamato moterų su mažais vaikais. Tačiau nuspręsti, kas į užsienį traukia tikrai ieškodami pagalbos, darosi vis lengviau.
Pasieniečiai apie migrantus turi gerokai daugiau informacijos nei vasarą, kai pradėjo plūsti pirmieji svetimšalių būriai. Pareigūnams lengviau išsiaiškinti, iš kur ir kokiu tikslu jie atvyko.
Šią savaitę pasieniečiai į Lietuvą įleido vienuolikos Afganistano piliečiais prisistačiusių asmenų grupę, du kartu su jais ėję atvykėliai išsiųsti atgal.
„Tai retas atvejis, kai beveik visa grupė buvo vienos šeimos nariai. Neįleidome tų dviejų, kurie to neįrodė“, – sakė VSAT vadas Rustamas Liubajevas. Pareigūnų žiniomis, ši grupė kelis kartus bandė patekti į Lenkiją, kol galiausiai buvo nukreipta į Lietuvą.
Nežino tikslaus skaičiaus
Nuo rugpjūčio 2-osios, kai pasieniečiams leista apgręžti neteisėtai sieną kirtusius migrantus, į Lietuvą neįleista apie 4 tūkst. svetimšalių. Maždaug tiek jų yra Lietuvoje, tačiau suskaičiuoti migrantus – nelengva užduotis.
„Dalis žmonių buvo nuolat kilnojami iš vietos į vietą, dalis jų iš Lietuvos pabėgo“, – neaiškią statistiką bandė pateisinti vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
Migrantų gyvenimo sąlygos per pastaruosius pusantro mėnesio smarkiai pagerėjo – ilgą laiką žvarbiu ir lietingu Lietuvos oru skundęsi užsieniečiai perkelti į stacionarias ir šildomas patalpas.
Teigiama, jog šiuo metu 93 procentai užsieniečių gyvena šildomuose pastatuose arba moduliniuose nameliuose Rukloje, Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose ir Vilniuje. Visi jie turi galimybę pasigaminti karšto maisto, apsipirkti mobiliosiose parduotuvėse.
Trūksta sanitarinių mazgų
Dar maždaug 7 procentai atvykėlių gyvena šildomose palapinėse Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje.
„Šie angarai ir palapinės yra šildomos, pritaikytos žiemai, tokiose žiemą gyvena ir Lietuvos kariai. Kariai juos padėjo ir pastatyti“, – sakė V.Dmitrijevas.
Viceministro teigimu, jau artimiausiomis dienomis juos planuojama perkelti į modulinius namelius, kurie baigiami pastatyti. Visos laikinos migrantų apgyvendinimo vietos savivaldybių skirtose patalpose jau uždarytos.
Savivaldybių skirtose patalpose kildavo problemų dėl vandens tiekimo, beveik visose užsieniečių apgyvendinimo vietose trūko sanitarinių mazgų.
Perkėlus migrantus į penkis priėmimo ir apgyvendinimo centrus šios problemos beveik išspręstos, nors užsieniečių gyvenimo sąlygas stebintys Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai dar turi pastabų dėl per mažo gyvenamojo ploto ir sanitarinių mazgų trūkumo.
Reikalavimai – abstraktūs
Pagerėjus gyvenimo sąlygoms migrantų gyvenamosiose vietose rečiau pasitaiko protestų ir konfliktų. V.Dmitrijevo teigimu, tarp migrantų kilusius konfliktus bandoma išspręsti kuo greičiau, į kitą vietą perkelti kitos etninės ar religinės grupės atstovus.
Atskirai įkurdinti ir seksualinių mažumų bendruomenės nariai. Jie apgyvendinti Medininkuose įkurtame centre, nors dėl jų teisių pažeidimų buvo gauta skundų ir iš Kybartų.
Į Kybartų pataisos namų patalpas perkeltas 1691 vyras, anksčiau gyvenęs Rūdninkų stovyklavietėje, kur ne kartą buvo kilusios riaušės. Rūdninkuose šiems migrantams ilgą laiką buvo tiekiamas tik sauso maisto davinys.
Nors žmogaus teisių gynėjai skundų iš Kybartų ir dabar gauna dažniau nei iš kitų apgyvendinimo vietų, dauguma jų būna labai abstraktūs: „padėkite“ arba „spręskite problemas“.
Dažniausiai serga vaikai
Panašių migrantų skundų ne kartą girdėjo ir medikai, į kuriuos migrantai dažnai kreipiasi be būtino reikalo – dėl galvos skausmo ar nežymių peršalimo simptomų. Išvyka pas medikus jiems tampa proga bent kuriam laikui ištrūkti iš uždaros teritorijos ar net išvengti sulaikymo.
Pasienyje sulaikant migrantus ne kartą pasitaikė ir alpstančių, ir tariamai besilaukiančių moterų, tačiau po medikų apžiūros ši informacija nepasitvirtino.
Beveik pusė pacientų, kuriems prireikia medikų pagalbos, – vaikai. Jiems pagalbos taip pat dažnai prašoma dėl nedidelių nusiskundimų – slogos ar gerklės peršėjimo, tačiau stovyklose gyvena ir keletas genetinėmis ligomis sergančių vaikų.
Atvykėlių likimas neaiškus
Maždaug po mėnesio baigsis daugumos migrantų sulaikymo terminas.
Pagal Lietuvos įstatymus, juos leidžiama sulaikyti šešiems mėnesiams. Ką daryti po to, kol kas – nežinia.
Ar pasibaigus sulaikymo terminui prieglobsčio negavę migrantai galės palikti savo laikinąsias gyvenimo vietas, anot V.Dmitrijevo, priklausys ir nuo jų elgesio: „Jei bus požymių, kad asmuo bandė pasišalinti iš Lietuvos, VSAT arba Migracijos tarnybos sprendimu sulaikymo terminas gali būti pritaikytas iš naujo – dar šešiems mėnesiams.“
VRM yra Seimui pateikusi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektą, kuris išaiškintų, ar Lietuvoje likę ir grėsmės nekeliantys migrantai turi teisę laisvai judėti.
„Šiandien taip pat yra žmonių, kurie gyvena URC, bet turi teisę judėti. Jie gali eiti laisvai į parduotuvę ir grįžta, o kai kurie ir negrįžta. Tuomet imamės priemonių arba po kiek laiko jie sugrąžinami iš kitų šalių“, – kalbėjo V.Dmitrijevas.
Išvaryti namo neskubės
Dėl užsieniečių, kurie nepaiso reikalavimų ir gali kelti grėsmę, pareigūnai turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti jų sulaikymo.
Šiuo metu svarstoma galimybė kai kuriems atvykėliams suteikti tolerancijos statusą – pasibaigus suėmimo terminui išduoti kokį nors dokumentą, leidžiantį likti Lietuvoje, ieškoti darbo ir siekti leidimo čia gyventi.
Tačiau jau dabar nekyla abejonių, jog vos tik atgavę laisvę dauguma jų stengsis išvykti iš Lietuvos. Kol kas Vyriausybė tai siūlo padaryti geranoriškai. Šia galimybe yra pasinaudoję apie 170 migrantų nelegalų, dar apie 260 į savo šalis išsiųsti priverstinai.
Migracijos departamentas yra išnagrinėjęs trečdalį – 1289 – neteisėtai Baltarusijos sieną kirtusių migrantų prašymus suteikti prieglobstį. Pabėgėlio statusas suteiktas dviem Eritrėjos pilietėms, joms išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, 878 migrantams prieglobstis nebuvo suteiktas.
Ieško ryšių su tautiečiais
Dar 409 neteisėtų migrantų prašymai suteikti prieglobstį liko nenagrinėti, nes atvykėliai sprendimo nesulaukė ir paspruko iš Lietuvos.
Kai kurie jų buvo sulaikyti Lenkijoje ir grąžinti į Lietuvą, kur prasidėjo jų migracijos procedūros.
Nors sulaikius neteisėtus migrantus iš jų paimami mobilieji telefonai, užsieniečiai randa būdų, kaip apie savo buvimo vietą pranešti anksčiau į Vakarų šalis emigravusiems savo tautiečiams ar šeimos nariams.
Sužinoję buvimo vietą jie organizuoja naujų atvykėlių pervežimą. „Šie faktai tik patvirtina, jog jų tikslas nėra prieglobstis Lietuvoje. Jų kelionės tikslas yra visai kitoks, kartais net per apklausas jie nurodo, į kurią konkrečią Europos šalį norėtų nuvykti“, – sakė V.Dmitrijevas.
Įkliuvo ginkluoti vežėjai
Keli migrantų gabentojai prieš savaitę įkliuvo po to, kai pateko į avariją.
Praėjusio penktadienio rytą Jonavos rajone, netoli nuo Gaižiūnų poligono, miško kelyje avariją patyrė Čekijoje registruotas automobilis „Škoda Oktavia“. Automobilyje buvo keturi užsieniečiai – du suaugę vyrai ir du nepilnamečiai jaunuoliai.
Suaugusieji Indijos piliečiai, pateikę pareigūnams laikinus leidimus gyventi Čekijoje, vežė nelegaliai į Lietuvą patekusius septyniolikamečius Afganistano ir Irako piliečius.
Paaiškėjo, kad abu nepilnamečiai buvo apgyvendinti Ruklos pabėgėlių priėmimo centre ir iš jo paspruko.
Automobilio daiktadėžėje pareigūnai aptiko aitriai kvepiančių, augalinės kilmės narkotinių medžiagų. Po viena automobilio sėdynių buvo rasta ir nedidelė dėžė, o joje – pistoletas bei šoviniai.
Indijos piliečiai buvo sulaikyti ir suimti dviem mėnesiams, o abu nepilnamečiai sugrąžinti į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą.
Nuo šių metų birželio 1 dienos už neteisėtą asmenų gabenimą per Lietuvos sieną nuteista 14 asmenų. Vienas iš jų nubaustas 1,5 metų laisvės atėmimo bausme, aštuoni – baudomis nuo 5100 iki 15 000 eurų, likusieji – areštu arba mažesnėmis baudomis.
Šiuo metu dėl žmonių gabenimo pradėta 40 ikiteisminių tyrimų, įtarimai pareikšti dar 73 asmenims.
Pasieniečių vadas sulaukė grasinimų
VSAT vadas R.Liubajevas teigė pastaruoju metu ne kartą sulaukęs grasinimų.
R.Liubajevo teigimu, grasinančios žinutės jam buvo siunčiamos anglų kalba iš specialiai šiam tikslui sukurtų adresų. Nors žinutės, anot VSAT vado, buvo juokingo turinio, jam nerimą kelia tai, kad grasinimų sulaukia ir sienos apsauga tiesiogiai užsiimantys pareigūnai.
R.Liubajevo nuomone, šie grasinimai – Baltarusijos specialiųjų tarnybų poveikio priemonė, o viceministras V.Dmitrijevas neatmetė, jog tuo gali užsiimti ir Lietuvoje gyvenantys asmenys.
