„Nemanau, kad dviejų savaičių uždarymas perlauš kreivę. Manau, kad esminio lūžio nebus. (...) Tai galbūt nepakeis pačios pandemijos, nors būtų gerai, kad pakeistų, bet gal tai bus, kaip sakoma per krepšinio rungtynes, tokia minutės pertraukėlė, kur bus galima viską permąstyti ir įnešti pozityvesnį aspektą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ tvirtino M.Stankūnas.
Profesorius įsitikinęs, kad šią kreivę kita linkme pakreipti galėtų tik naujų priemonių įvedimas arba kokybiškesnis jau esamų ribojimų taikymas.
Trumpa pertrauka nepadės?
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį pranešė ketinanti moksleivių rudens atostogas pratęsti dviem dienomis, nors iš pradžių buvo kalbama apie visą papildomą savaitę. Jos teigimu, toks terminas pasirinktas skaičiuojant, kad moksleiviai į ugdymo įstaigų suolus sugrįžtų praėjus lygiai savaitei – inkubaciniam periodui – po Vėlinių.
„Pasitarę su sveikatos specialistais ir ekspertais, Sveikatos apsaugos ministerija, mes siūlome pratęsti mokinių rudens atostogas dviem dienoms. Tiek, kad po Vėlinių būtų grįžtama į klases, praėjus inkubaciniam COVID-19 virusinės ligos laikotarpiui, t.y. septynioms dienoms“, – informavo ministrė.
Vadinasi, moksleivių rudens atostogos truks nuo lapkričio 3 dienos iki lapkričio 9 dienos imtinai.
Savo ruožtu LSMU profesorius M.Stankūnas sutinka, kad šiokia tokia pertrauka mokykloms iš tiesų yra reikalinga, nes mokymosi procesas šiuo metu yra „ištampytas“ – koronavirusu serga ne tik vaikai, bet ir nemažai pedagogų. Tačiau jis kelia klausimą, kiek tokia trumpa pauzė gali duoti teigiamų rezultatų.
„Yra paskaičiuota, kad ugdymo proceso sustabdymas pradeda rodyti pirmuosius teigiamus ženklus praėjus septynioms dienoms. Jeigu kalbėtume apie dviejų savaičių sustabdymą, jis turėtų parodyti teigiamus skaičius. Kiek jie bus ženklūs – kitas klausimas. Nemanau, kad dviejų savaičių uždarymas perlauš kreivę“, – aiškino profesorius.
M.Stankūnas atkreipė dėmesį, kad situaciją gerokai pagerinti galėtų testavimas, tačiau šios priemonės taikymas atskirose savivaldybėse kategoriškai skiriasi.
„Dabar daugiausia atvejų fiksuojama tarp vaikų. Galima sakyti, kad realiai daugumą atvejų sudaro mokyklinukai ir jų tėvai. Vienas iš efektyviausių dalykų būtų mokinių testavimas, kuris gali prie atvejų mažėjimo prisidėti. Jeigu mes mokinius testuotume, tikriausiai tai padėtų nustatyti pirmuosius atvejus ir apribotų viruso plitimą.
Tačiau dabar yra tokia situacija, kad jeigu mes pasižiūrėtume į atskirų savivaldybių statistiką, matytume, – kai kuriose mokyklose testuojasi tik 12-13 proc. mokinių, tai praktiškai jų epidemiologinis efektas yra labai minimalus. Yra savivaldybių, kur testuojama gerokai daugiau“, – nurodė jis.
Kreivės perlaužimui reikia naujų priemonių?
Profesorius svarstė, kad šiuo metu Lietuvoje taikomos pandemijos valdymo priemonės, tokios, kaip veido kaukių dėvėjimas uždarose erdvėse arba galimybių pasai, veikia, nes jos sustabdė įsismarkavusį atvejų augimo pagreitį.
„Tos priemonės, kurios dabar yra taikomos Lietuvoje, sakykime, ir dėl kaukių, galimybių paso, jos iš tikrųjų sulėtina pandemijos augimą. Jeigu mes bandytume pasižiūrėti į pagreitį, jis tikrai yra ne toks, koks buvo prieš kelias savaites. Jis yra didelis, bet nusistovėjęs“, – dėstė M.Stankūnas.
Pasak jo, kreivę perlaužti galėtų papildomi ribojimai arba jau dabar esančių priemonių kokybiškesnis taikymas.
„Kyla klausimas, kiek dar reikia įvesti priemonių, kad kreivė ne sulėtėtų, bet pakeistų savo kryptį. Reikėtų pasižiūrėti, apie kokias priemones dabar yra diskutuojama. Sakykime, jeigu jos bus įvedamos naujos arba bus tikrai taikomos kokybiškai tos, kurios yra dabar, mes tikrai galime situaciją pagerinti“, – vylėsi profesorius.
