Taip ji sakė trečiadienį padėkos kalboje už Lietuvai skirtą Tarptautinio respublikonų instituto Johno McCaino Laisvės apdovanojimą.
Kalboje Vyriausybės vadovė prisiminė 1989-aisiais vykusią Baltijos kelio akciją, taip pat Berlyno sienos griūtį, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, kruvinus 1991-ųjų sausio įvykius, Medininkų žudynes.
„Bet Lietuva atkūrė ir apgynė savo nepriklausomybę. Būdama paauglė, tikrai nepajėgiau iki galo suvokti, kokia atsakomybė gulė ant tų, kurie vedė mūsų tautą į laisvę“, – sakė I. Šimonytė.
„Bet puikiai supratau šių įvykių svarbą ir mastą. Žinojau, kad regiu, kaip atgimsta mūsų valstybė. Prisimenu Lietuvos trispalvių jūrą ir besišypsančius, laimingus žmonių, skelbiančių režimo pabaigą, veidus. Prisimenu netikrumą ir ryžtą. Baimę ir drąsą. Milžinišką taikios minios galią“, – tęsė premjerė.
„Gedulą dėl paaukotų gyvybių. Ir stebuklingą laisvės jausmą. Laisvės, kurią pavyko atgauti dėl Lietuvos žmonių narsos. Taip pat todėl, kad pasaulis neužmerkė akių prieš mūsų kovą. Nes laisvojo pasaulio tautos ir vyriausybės buvo su mumis, kai reikėjo, kad mus matytų, girdėtų ir palaikytų“, – pridūrė ji.
Ministrė pirmininkė priminė, kad pernai Lietuva minėjo atkurtos nepriklausomybės 30-metį, tai sutapo su įvykiais Baltarusijoje.
„Pernai Lietuva minėjo atkurtos nepriklausomybės 30-metį. O Baltarusijos tautai ir vėl buvo atimta jos elementariausia teisė atiduoti savo balsus rinkimuose ir žinoti, kad jie bus suskaičiuoti. Legendinė baltarusių kantrybė išseko. Šimtai tūkstančių užtvindė gatves, reikalaudami pokyčių“, – teigė Vyriausybės vadovė.
„Jie iškėlė vėliavas ir galvas. Atgimė laisva, nepriklausoma politinė Baltarusijos tauta. Dešimtys tūkstančių žmonių Lietuvoje vėl susikibo rankomis Laisvės kelyje, paremdami baltarusių kovą. Kad visiems primintų stebuklą prie Baltijos jūros ir paskatintų Baltarusijos žmones sukurti savąjį“, – kalbėjo ji.
Anot jos, „kol kas stebuklas dar neįvyko“, o „geležinė uždanga (...) vėl užgulė baltarusius visu savo nepakeliamu svoriu ir žiaurumu“.
„Juos mušė, sodino į kalėjimus, šalino iš universitetų ir metė iš darbo. Dalis jų žuvo, nes nebenorėjo būti nuolankūs, paklusnūs „neišsišokantys“. Laisva žiniasklaida ir pilietinės visuomenės organizacijos sunaikintos. Dešimtys tūkstančių baltarusių ištremti. Minios iš gatvių buvo išvaikytos jėga. Tačiau Baltarusijos žmonių kančios tęsiasi“, – sakė I. Šimonytė.
„Šiandien jiems labiau nei bet kada reikia demokratinio pasaulio paramos. Lietuva dabar yra to demokratinio pasaulio dalis. Didžiuojuosi, kad tūkstančiai baltarusių mūsų šalyje rado laikinus namus. Tikiuosi, kad jie grįš į laisvą ir demokratinę Baltarusiją. Ir jau greitai“, – tikino ji.
Premjerė teigė besididžiuojanti tuo, kad priklauso tautai, kuri palaikė baltarusius „daug seniau nei nuo 2020 metų rugpjūčio, ir kuri šiandien yra su jais“.
„Ne todėl, kad tokia vyriausybės politika. Bet todėl, kad mes, lietuviai, žiūrėdami į žmones, kurie dabar kovoja už demokratiją ir laisvę, matome save prieš 30 metų. Prisimename, kaip mums reikėjo, kad mus matytų, išgirstų ir nepaliktų vienų. Mums pavyko peršokti į demokratijos ir laisvės pusę – dabar mūsų eilė padėti kitiems, ištiesti palaikančią ranką jos siekiantiesiems. Nesvarbu, kur jie būtų, – mūsų kaimynystėje Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele, Armėnijoje ar tolimame Honkonge ar Taivane“, – tvirtino I. Šimonytė.
„Nes laisvė yra mūsų DNR, ir, tikiuosi, kad tai niekada nepasikeis“, – pridūrė ji.
Be Lietuvos, šiais metais Laisvės apdovanojimu pagerbti demokratijos lyderiai Mianmare, Baltarusijoje bei Kuboje. Įteikimo ceremonija Vašingtone vyko naktį iš antradienio į trečiadienį Lietuvos laiku.
Tarptautinis respublikonų institutas Laisvės apdovanojimus teikia nuo 1995 metų.
J. McCainas buvo vienas aktyviausių Baltijos šalių narystės NATO rėmėjų, aktyviai pasisakė už JAV karių siuntimą į regioną. Senatorius po sunkios ligos mirė 2018-ųjų rugpjūčio 25-ąją.
