Vasarą G.Nausėda sukritikavo Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl šeimos sampratos. Laidoje „24/7“ Seimo pirmininkė sakė, ieškant visiems priimtino apibrėžimo problemų kilti neturėtų.
„Esu sakiusi, kad pagal tas pastabas, kurias prezidentas yra išsakęs partnerystės projektui nebūtų sudėtinga rasti kompromisinį variantą. Turint galvoje tiek šeimos apibrėžimas, tiek partnerystės apibrėžimas galėtų būti šiek tiek koreguojamas. Ir kiti keli aspektai, apie kuriuos yra kalbėję ir opozicijos atstovai, juos galima pakoreguoti, jei tai yra vienintelės kliūtys pritarti šiam įstatymui“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Turint omenyje, kad visuomenėje Partnerystės įstatymas yra sukėlęs ne vieną aštrią diskusiją, tikėtina, kad abejonių kils ir dabar. G.Nausėda yra sakęs, kad jeigu įstatymo projektas pateikimo stadijoje būtų surinkęs reikiamą kiekį balsų, jis nebūtų jo patvirtinęs savo parašu.
Vis dėlto, V.Čmilytė-Nielsen tokių nuomonių išsiskyrimo nebijo ir sako, kad bendrą sprendimą tikrai būtų galima rasti, kai tik įstatymo projektas pasieks kitą stadiją.
„Natūralu, kad projektas, kuris praeina pateikimo stadiją, jis vėliau eina į komitetus, paprastai ne į vieną, ten yra koreguojamas.
Manau, tokiu keliu, kai jau pasieks tą stadiją Seime ir Seimo komitetuose projektas bus pakoreguotas kažkiek pagal pastabas. Neabejotinai ir Seimo nariai savo pasiūlymus teiks įstatymo projektui, kuris bus pakankamai rezonansinis. Aš nematau bėdos jį pakoreguoti, kai jis praeis pradinę stadiją“, – įsitikinusi Seimo pirmininkė.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė taip pat sakė, kad su šiuo klausimu į priekį nejudama jau ne vieną dešimtmetį, nors yra aišku, kas turi būti pakeista.
„Yra labai aiškus kelias iš esmės jau daugiau nei 20 metų einama tuo keliu. Vis dėlto, akivaizdu, kad ne einama, o stovima vietoje.
Civiliniame kodekse yra partnerystė, o reikalingų teisės aktų priimti vis nepavykdavo. Viliuosi, kad dar pavyks“, – viliasi V.Čmilytė-Nielsen.
Rugsėjo pradžioje Seimo pirmininkė buvo susitikusi ir su „Kaunas Pride“ atstovais. Susitikimo metu buvo išsakyti ir pasiūlymai, kuriuos norėtų įteisinti LGBT bendruomenė, tarp jų – ugdymas apie LGBT istoriją šalies mokyklose bei vienos lyties porų įsivaikinimas. V.Čmilytė-Nielsen taip pat mano, kad mokyklose lytinis švietimas vis dar išlieka problema.
„Mano galva, lytinis ugdymas mūsų mokyklose turėtų būti paremtas mokslu, ne religinėmis dogmomis. Čia akivaizdu, kad reikia pagalbos ir mokytojams, nes dažnu atveju, šis klausimas yra numetamas mokytojams be paruošimo, kursų, be galimybės turėti aiškią programą. Šiandieną – taip, ši problema turėtų būti sprendžiama“, – teigė Seimo pirmininkė.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė įsitikinusi, kad būtent Partnerystės įstatymas palengvintų daugelio gyvenimus. Jos teigimu, svarbiau yra žmonės, kurie kenčia dėl jo nebuvimo, o ne kiti kliuviniai.
„Aš manyčiau, kad teoriškai mes galime ir turime turėti įvairiausias diskusijas, tačiau mes turėtume (...) vertinti tai, kas yra svarbiausia kartu gyvenantiems žmonėms, ar tai būtų heteroseksualios poros, ar tai būtų homoseksualios poros.
Partnerystės įteisinimas tiesiog palengvintų gyvenimą. Tai yra skola, kurią mes turėtume atiduoti tokiems žmonėms ir manau, kad tai yra politikų svarbus uždavinys, o kiti dalykai nėra aktualūs“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Visą laidos įrašą galite žiūrėti žemiau:
