Jis neatitinka EK nustatytų valstybės pagalbos taisyklių, nes LRT yra atskaitinga pati sau, jos nekontroliuoja nepriklausomos išorinės kontrolės institucijos, o tai vis labiau riboja kitų žiniasklaidos priemonių konkurenciją ir iškreipia rinką.
IŽA pirmininko Arno Marcinkaus teigimu, didžiausia problema yra susijusi su pažeistomis procedūromis, nes LRT finansavimo modelis nebuvo suderintas su EK, kai 2015 m. buvo atlikti esminiai visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio pakeitimai. Šis pažeidimas reiškia, kad nuo to laiko visi iš valstybės biudžeto skirti asignavimai LRT yra neteisėti ir turėtų būti sugrąžinti.
„Situacija žiniasklaidos rinkoje pasikeitė 2015 m. priėmus LRT įstatymo pakeitimus, kurie įtvirtino naujoves teikiant valstybės pagalbą, kurių nebuvo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) metu. Iki tol LRT finansavimas buvo tiek iš komercinės reklamos, tiek valstybės lėšomis. 2015 m. reklama LRT eteryje buvo uždrausta ir tuo pačiu suteikta galimybė gauti įspūdingo dydžio finansavimą iš valstybės biudžeto, kuris išaugo net 104 procentais“, – sako A. Marcinkus.
Būtent todėl finansavimas auga nuo 6,43 iki 16,17 proc. per metus. Pavyzdžiui, jei 2014 m. LRT gavo 15 mln. eurų finansavimą iš valstybės biudžeto, tai 2020 m. jis siekia jau 45 mln. eurų. Nuo 2015 m. LRT skirtas finansavimas iš valstybės biudžeto siekia beveik 250 mln. eurų.
Pasak IŽA pirmininko, visgi problema yra ne didesnis LRT finansavimas, o tai, kad jis teikiamas nesant veiksmingos išorinės finansų ir LRT misijos vykdymo kontrolės, kas leistų užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams žiniasklaidos rinkoje.
Prašoma EK inicijuoti tyrimą
Europos šalyse, kurios yra su EK suderinusios nacionalinių transliuotojų valstybės pagalbos modelius, veikia nepriklausomos išorinės kontrolės institucijos, kurių negali paveikti nei nacionalinis transliuotojas, nei politikai, nei kiti suinteresuotieji. Lietuvoje tinkamos LRT finansinės kontrolės neatlieka nei Valstybės kontrolė, nei Seimas, nei Finansų ministerija.
A. Marcinkaus teigimu, tai vis labiau iškreipia šalies komercinės žiniasklaidos rinką, yra ribojamos galimybės lygiavertėmis sąlygomis konkuruoti rinkoje.
„Valstybės finansavimą gaunanti LRT tolsta nuo nacionalinio transliuotojo misijos ir rinkoje pradeda veikti kaip komercinė žiniasklaidos priemonė, generuodama ir papildomas pajamas televizijai, radijui, naujienų portalui. Kitose šalyse nepriklausomos kontrolės institucijos, kurios yra atskiros nuo visuomeninių transliuotojų, gali taikyti finansines korekcijas. Pavyzdžiui, jei nevykdoma priskirta misija, neracionaliai naudojami valstybės finansai“, – sako A. Marcinkus.
Būtent todėl IŽA prašo EK įpareigoti Lietuvą pakeisti esamą LRT veiklos ir finansinės atskaitomybės modelį bei susigrąžinti neteisėtai skirtą valstybės pagalbos finansavimą.
Kontroliuoja save
Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokato Karolio Kačerausko teigimu, valstybės pagalbos taisyklės reikalauja dviejų labai paprastų dalykų.
„LRT gauna finansavimą iš valstybės biudžeto už specialios misijos įgyvendinimą. Valstybės pagalbos taisyklės įpareigoja sukurti veiksmingą išorinės kontrolės mechanizmą, kuris leistų pareikalauti iš visuomeninio transliuotojo veikti tik misijos ribose ir užtikrinti, kad už teikiamas paslaugas būtų sumokėta tik tiek, kiek reikia misijai įgyvendinti. Tam, kad kontrolė būtų veiksminga, ji turi būti reguliari bei leidžianti taikyti sankcijas, kai nustatomi veiklos pažeidimai“, – sako K. Kačerauskas.
Pasak jo, kontrolę įgyvendinantis subjektas turi turėti galimybę nurodyti atsisakyti mokėti už paslaugas, kurios nėra suteiktos arba padengti išlaidas, jei jos – neracionalios. Lietuvoje neturime nieko panašaus, tad dabartinis LRT finansavimo modelis pažeidžia ES reikalavimus.
Be to, gindama dabartinį finansavimo modelį, Lietuva bando sakyti, kad veiksmingą kontrolę įgyvendina LRT taryba, Valstybės kontrolė, Seimas, LRT vidaus audito taryba. Visgi nei viena šių institucijų tokios kontrolės nevykdo. Svarbu paminėti ir tai, kad jau 4 metus LRT nėra skaičiusi savo ataskaitos Seime kaip to reikalauja įstatymas, o Kultūros komitetas, kur ji buvo pristatyta, nėra Seimo plenarinis posėdis.
„Seimas tik išklauso LRT ataskaitą, tačiau pritarimas ar nepritarimas LRT ataskaitai neturi jokių teisinių pasekmių. LRT vidaus kontrolės tarnyba yra vidinis LRT organas, kuris negali pateikti jokių privalomų nurodymų LRT. Valstybės kontrolės įgyvendinamos funkcijos nėra reguliarios ir nėra siejamos su kasdiene finansų ir turinio kontrole, kurios reikalauja ES“, – sako teisininkas.
LRT taikoma kontrolė irgi nėra veiksminga. LRT taryba yra vidinė institucija, todėl jos kontrolė nėra nepriklausoma ir veiksminga, o sankcijų taikymo mechanizmas neegzistuoja. Tai, kad tokie organai, sudaryti iš visuomenės atstovų netenkina kriterijų, kuriuos numato valstybės pagalbos taisyklės, EK yra jau ne kartą pasisakiusi. Pavyzdžiui, sprendime, kai buvo nagrinėjamas Vokietijoje egzistuojantis nacionalinės televizijos finansavimo modelis.
K. Kačerausko teigimu, įvertinus šiai dienai veikiančius LRT veiklos ir finansų kontrolės mechanizmus, tenka konstatuoti, kad šiai dienai LRT kontroliuoja tik pati LRT.
„Savaime suprantama, kad visuomeninis transliuotojas turi būti apsaugotas nuo politinės įtakos. Minėtame Vokietijos sprendime EK yra nurodžiusi, kad valstybės pagalbos taisyklių reikalaujamas kontrolės mechanizmas neturi nieko bendro su turinio kontrole. Tad poreikis apsisaugoti nuo politinės įtakos negali paneigti poreikio kontroliuoti, ar visuomeninis transliuotojas teikia paslaugas, už kurias valstybė moka ir tai, ar skirti pinigai naudojami tinkamai bei išmintingai“, – sakė K. Kačerauskas.
Naujausias auditas – prieš 10 metų
Viešai prieinami duomenys rodo, kad paskutinis Valstybė kontrolės (VK) atliktas LRT auditas buvo prieš 10 metų, o iš viso ji atliko 3 auditus – 2002 m., 2006 m. ir 2011 m. Paskutinį kartą ribotos apimties valstybinis finansinis (teisėtumo) auditas atliktas 2011 m. birželio 23 d. Seimo nutarimu, kuomet buvo audituojama Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
VK atlieka LRT ataskaitų rinkinio teisingumo audito procedūras (finansinį auditą) valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio audito metu. LRT yra vienas iš beveik 600 subjektų, kurie konsoliduojami į valstybės ataskaitų rinkinį.
2020 m. VK audito metu buvo pasinaudota išorės auditorių darbu – jie nustatė, kad ataskaitos reikšmingais atžvilgiais yra teisingos. 2020 m. valstybės konsoliduotų ataskaitų rinkinio audito rezultatai paviešinti šių metų spalio 14 d. Ši ataskaita dėl valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio teikiama 9 kartą, o pirmasis rinkinys parengtas 2013 m.
Šiais metais LRT veiklos vertinimo auditas nesuplanuotas.
Ribojama konkurencija
Naujienų portalo DELFI direktoriaus Vytauto Benokraičio teigimu, esame priėję iki situacijos, kai turime nacionalinį transliuotoją, kuris iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų žiniasklaidos rinkos žaidėjų.
„Skirtumas tik tas, kad kiti rinkos žaidėjai turi patys užsidirbti, o LRT beveik visas savo pajamas gauna iš valstybės biudžeto ir gali daryti ką nori, nes neturi normalaus išorinio kontrolės mechanizmo. Kai 2015 metais buvo pakeistas LRT finansavimo modelis ir ši medija patraukta iš reklamos rinkos, buvo sukurtas valstybės finansavimu paremtas modelis, kuris kasmet augino LRT biudžetą 10-15 procentų“, – sako V. Benokraitis.
Naujienų portalo 15min.lt generalinio direktoriaus pavaduotojo Donato Večerskio teigimu, šiuo metu LRT finansavimas yra tolygus keturių didžiausių medija žaidėjų finansavimui kartu sudėjus.
„Tokios takoskyros tarp valstybės išlaikomo nacionalinio transliuotojo ir kitų pagrindinių rinkos žaidėjų nėra nei vienoje Vakarų demokratiškoje šalyje. LRT gali gauti kad ir dvigubai didesnį finansavimą, tačiau būtina suderinti su EK nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį. Juk stiprus, skaidrus ir misiją atliekantis visuomeninis transliuotojas – vienas iš valstybės demokratijos pagrindų“, – sako D. Večerskis.
Pasak naujienų portalo lrytas.lt vyriausiojo redaktoriaus Tautvydo Mikalajūno, nereikėtų pamiršti, kad EK jau yra priėmusi virš 40 sprendimų, kuriais suderintas visuomeninių transliuotojų finansavimas atskirose ES šalyse.
„Mes esame vieni iš paskutiniųjų, kurie norime sukurti atvirą diskusiją ir išspręsti šią problemą, o tai padaryti Lietuva gali tik suderindama LRT finansavimo modelį su EK. Tam būtina peržiūrėti LRT finansavimo modelį taip, kad jis atitiktų valstybės pagalbos taisyklių keliamus reikalavimus ir Seime priimti reikiamus įstatymų pakeitimus“, – sako T. Mikalajūnas.
