Už tai, kad besiskiepijantys senjorai gautų išmokas, balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 7.
Pagal priimtą įstatymą, 100 eurų vienkartinė išmoka bus skirta nuo rugsėjo iki gruodžio pasiskiepijusiems vyresniems nei 75 metų žmonėms bei iki kitų metų balandžio pasiskiepijusiems sustiprinančia doze. Vienkartinę išmoka ketinama išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais kartu su pensija.
Tiesa, iš pirmo karto Vyriausybės teikto įstatymo projekto priimti nepavyko. Koją valdantiesiems pakišo opozicija, balsavimo metu ištraukusi korteles ir nedalyvavusi balsavime: „už“ Vyriausybės teiktą siūlymą balsavo 65 Seimo nariai. Tiek parlamentarų neužteko priimti įstatymo projektą, nes reikėjo, kad balsavime dalyvautų bent 71 Seimo narys.
Balsavime nedalyvavo 22 valstiečiai, po 13 socialdemokratų ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių, devyni darbiečiai, aštuoni Lietuvos regionų frakcijos nariai, šeši konservatoriai, vienas Laisvės frakcijos ir du Liberalų sąjūdžio atstovai.
Iš opozicijos atstovų balsavime dalyvavo tik Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys ir Lietuvos regionų frakcijos narys Zigmantas Balčytis, kurie pasisakė „už“ išmokos skyrimą.
100 eurų skiepytis paskatinsiančią išmoką Vyriausybė siūlė mokėti tik senjorams nuo 75 metų, nors darbiečiai ir valstiečiai siekė, kad finansinę paskatą už skiepus gautų daugiau vyresnio amžiaus žmonių, pavyzdžiui, gyventojai nuo 65 metų.
Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė opozicijai nurodė, kad mirusiųjų iki 75 metų amžiaus ir vyresnių santykis yra 1:3.
Teikimas – be džiaugsmo
Antradienį priimtu įstatymu numatoma, kad iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms būtų skiriama 100 eurų išmoka. Ji taip pat skiriama, jei šios amžiaus grupės žmonės iki kitų metų balandžio pasiskiepytų sustiprinančia doze.
100 eurų išmoka skiriama vieną kartą. Pinigus ketinama išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais, kartu su pensija, atskiro prašymo senjorams teikti nereikėtų.
Teikdama įstatymo projektą socialinės apsaugos ir darbo ministrė M.Navickienė kalbėjo, kad tokia išmoka siūloma iš realybės suvokimo.
„Šis projektas teikiamas tikrai ne iš didelio džiaugsmo, labiau iš realybės suvokimo, kur šiandien esame. Sprendimas nėra tobulas ir etikos prasme, klausimų yra, bet manome, kad turime priimti visus reikiamus sprendimus tam, jog kuo daugiau žmonių, ypač iš tos rizikos grupės, kurioje ir yra 75+ žmonės, būtų apsaugoti, ir patirtume kuo mažiau tokių žmonių netekčių“, – motyvavo M.Navickienė.
„Nesijaučiu, kad teikiu idealų sprendimą. Jei galėčiau, neteikčiau. Bet man atrodo, kad sutarėme, jog sprendimą priimti reikia, nes turime padaryti viską“, – atkreipė dėmesį ji.
Anot ministrės, projektas teikiamas tik dabar, nes dar rugpjūtį skiepijimosi tempai 75+ amžiaus grupėje buvo geri.
„Jei ne kai kurie visuomenėje atpažįstamų žmonių garsūs ir skambūs pareiškimai, galbūt tokį tempą turėtume ir iki šiol, bet, deja, neturime“, – pažymėjo M.Navickienė.
Turėjo klausimų
Po įstatymo projekto teikimo Seimo nariai ministrei turėjo nemažai klausimų. Darbo partijos atstovas Mindaugas Puidokas tvirtino, kad senjorai, vertindami išmokos siūlymą, kalba, jog tokiu būdu jie yra skirstomi. Be to, M.Puidoko teigimu, jau dvejomis dozėmis pasiskiepiję senjorai neketina skiepytis trečią ar ketvirtą kartą.
„Neteisinga, kad jie (jau pasiskiepiję, – aut.past.) išskiriami ir jokios išmokos negauna. Ar ketinate taisyti šią situaciją?“ – teiravosi M.Puidokas.
M.Navickienė atsakė, kad bet kokiu atveju tam tikros amžiaus grupės bus išskiriamos, o priemonė taikoma tikslingai toms senjorų grupėms, kurios turi didžiausią riziką sirgti ir mirti. Ministrė taip pat teigė nesutinkanti, kad jau dvejomis vakcinos dozėmis pasiskiepiję senjorai nesiskiepytų pastiprinančia doze.
„Nesutikčiau, manau, kad žmonės, kurie pasiskiepijo dviem dozėms, ir joms pagal ekspertų rekomendacijas priklausytų trečioji, palaikanti, tai jei žmogus priėmė sprendimą pasirūpinti savimi, tai išlaikys interesą tęsti, stiprinti imunitetą“, – įsitikinusi M.Navickienė.
Valstietis Aurelijus Veryga teiravosi, kodėl taip ilgai buvo delsta teikti išmokų siūlymą, nors dabar norima sprendimą priimti per vieną dieną. M.Navickienė pabrėžė, kad vakcinacijos tempai nuo rugpjūčio gerokai sulėtėjo.
„Ir, man atrodo, ne be tam tikrų viešosios opinijos skleidėjų, kurie reiškė nepasitikėjimą tiek procesu, tiek vakcinacijos buvimu apskritai, ir tai darė realią įtaką“, – kritikavo ministrė.
Valstietė Laima Nagienė teiravosi, kas prisiims atsakomybę už kitas mirtis. „Ar tikrai galite pasakyti, ar tikrai skiepai taip padeda, kad dabar mokėsime po 100 eurų, ir rezultatas bus ženkliai geresnis?“ – klausė L.Nagienė.
„Turėtume prisiimti atsakomybę už didesnį kitų mirčių skaičių tuo atveju, jeigu nepadarytume visko, kad sergantys kovidu žmonės neužgultų visų reanimacijos lovų, neperimtų visų kitų medicininių paslaugų tik kovido gydymui“, – aiškino M.Navickienė.
Aštriai atsikirto D.Kepeniui
Valstietis Dainius Kepenis pareiškė, kad Vyriausybė, vietoje to, kad „taškytųsi dovanėlėmis į kairę ir į dešinę“, geriau atlygintų žalą asmenims, po skiepo patyrusiems stiprias šalutines reakcijas.
„Kaip žinia, jeigu palygintume praėjusių metų situaciją su šių metų, pernai dar nebuvo skiepų, o dabar jau yra beveik 70 proc. paskiepytų. Kartu išaugo ir žala, atsirandanti po skiepų, mirtys pradėjo dažnėti. Gal reikėtų kalbėti ne apie kažkokias dovanėlės, o žmonių apdraudimą nuo nelaimių?
Jeigu žmonės žinotų, kad yra apdrausti, žymiai drąsiau eitų skiepytis“, – sakė D.Kepenis.
Jis taip pat svarstė, kad kompensacijas galėtų gauti ir natūralaus imuniteto šalininkai, pavyzdžiui, skiriant jiems išmokas sporto klubui ar sportinei aprangai.
„Ponas Kepeni, šiaip aš labiausiai norėčiau, kad valstybės biudžeto netekimus kompensuotų būtent tokie neatsakingi kalbėtojai, kurie padeda visuomenei dvejoti skiepų nauda“, – D.Kepeniui atrėžė M.Navickienė.
A.Sysas: išleidžiate džiną iš butelio ir pasekmė bus labai prasta
Socialdemokratų seniūnas Algirdas Sysas ragino parlamentarus balsuoti „prieš“ šį Vyriausybės siūlymą, argumentuodamas, kad jis „pralauš užtvanką“, kai kiekvieną kartą skiepijant žmones teks motyvuoti juos piniginėmis išmokomis.
„Aš manau, kad šitas įstatymas demoralizuoja visuomenę, nes kyla labai daug klausimų – kodėl tik 100 eurų, kodėl ne 200 eurų ar daugiau? Kodėl nuo 75 metų? Nes tie skaičiai visi yra kintantys. Nenorinčių skiepytis ir nesiskiepijančių yra visose grupėse. Manau, kad visus, kurie yra iki 75 metų, jūs paliekate kvailio vietoje.
Manau, ateis toks laikas, kai reikės skiepytis trečiąja ar ketvirtąja vakcinos doze, ir jeigu reikės kiekvieną kartą atidarinėti valstybės piniginę vien dėl to, kad pralaužėme dabar užtvanką ir paleidome 100 eurų, tai ne tas būdas, kuris suvienys visuomenę, padarys mus sąmoningesniais ir bendruomeniškesniais.
Jeigu mes norime tikrai negyventi karantine, tai tik per sąmonę mes galime tai padaryti. Per pinigus – vargu, ar kada galėjote ką nors nupirkti“, – pareiškė A.Sysas.
Jo teigimu, tokiu būdu Vyriausybė „išleidžia džiną iš butelio“ ir to pasekmės bus tik neigiamos.
„Manau, kad išleidžiate džiną iš butelio ir pasekmė bus labai prasta, kalbant apie donorystę ir visus kitus dalykus, kur reikia empatijos, savanoriškumo ir kitų dalykų“, – atkreipė dėmesį socialodemokratų seniūnas.
Tuo metu Darbo partijos narė I.Kačinskaitė-Urbonienė svarstė, kad išmokos sulėtintų skiepijimosi tempus, – anot jos, ne tik senjorai, bet ir kitų amžiaus grupių žmonės pradėtų skiepytis tik tuo atveju, jeigu jie gautų vienkartinę išmoką.
A.Verygos pasiūlymas atmestas
Dalis opozicijos narių teigė palaikysiantys valstiečio A.Verygos rengtą įstatymo projektą, kuriuo vienkartinę išmoką gautų 65 metų ir vyresni asmenys, taip pat sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.
Teikdamas pasiūlymą A.Veryga teigė, kad komitetas, svarstydamas tiek Vyriausybės, tiek valstiečių siūlymus, galėtų juos sujungti. Tačiau šiam siūlymui po pateikimo nebuvo pritarta.
„Už“ tai, kad būtų priimtos svarstyti valstiečių pataisos, balsavo tik 39 parlamentarai: „prieš“ buvo 7, o susilaikė 75. Kitu balsavimu projektą Seimas atmetė, o ne grąžino tobulinti, kaip dažniausiai būna.
