V.Zemlio-Balevičiaus manymu, pandeminę situaciją Lietuvoje apsunkino tai, kad epidemijos valdymas tapo politinis. Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė įsitikinusi, kad esminė Vyriausybės klaida – komunikacija ir susikoncentravimas į vakcinaciją.
Prastėjantys skaičiai
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2182 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 18 žmonių. Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius įsitikinęs, kad toliau matysime tik dar didesnius skaičius.
„Pagal dabartinius duomenis, palyginus su praeita savaite, augimas pagreitėjo. Turime keturias savivaldybes, kuriose jau viršyti praeitų metų rekordai. Todėl manau, kad šiemet viršysime praėjusių metų rekordus“, – prognozavo V.Zemlys-Balevičius.
Mokslininko teigimu, tam įtakos turi ir Delta atmaina, ir skiepams besipriešinantys šalies gyventojai – anot jo, jie dabar ir serga.
„Viskas priklauso nuo žmonių elgsenos. Ruduo yra tas laikas, kai grįžtame į patalpas. Orai, kad ir šilti, bet dauguma žmonių būna patalpose“, – įvertino V.Zemlys-Balevičius.
Kalta politika?
Tuo metu vertindamas nedžiuginančius Lietuvos pandemijos valdymo rezultatus V.Zemlys-Balevičius svarstė, kad koją galimai pakišo politika.
„Labiausiai nesiseka dėl to, kad epidemijos valdymas tapo politinis, o vienintelis išėjimas iš epidemijos yra vakcinacija. O vakcinacijoje politika sužaidė taip, kad buvo skelbiamos dvi skirtingos žinutės – viena, kad reikia vakcinuotis, o kita – kad vakcinos yra pavojingos.
Kas lieka paprastam žmogui? Jis dvejoja ir dėl to nesivakcinuoja. Nereikia ieškoti lyginimų su kitomis šalimis – tiesiog pas mus yra žemas imunizacijos procentas, ir jo užtenka, kad epidemija siautėtų“, – kalbėjo duomenų mokslininkas.
Be to, kaip pastebi V.Zemlys-Balevičius, imunizacija pasiekiama ir persirgus, todėl valstybės, kuriose nors ir žemas pasiskiepijusių procentas, bet daugiau persirgusių gyventojų, su pandemija tvarkosi sėkmingiau.
„Gavosi dvigubas dalykas. Tai, kad mes gerai tvarkėmės, žmonės nepersirgo kai dar nebuvo vakcinų, bet dabar nepasiskiepijimo – dėl to mes turime problemas. Tie žmonės, kurie buvo apsaugoti valstybės, išlaukė vakcinų ir galėjo pasiskiepyti, bet to nepadarė, dabar jie serga“, – situaciją apibendrino jis.
I.Ruginienė: esminė klaida – koncentruotis tik į vakcinaciją
Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė įsitikinusi, kad esminė Vyriausybės klaida buvo tai, kad visos taikomos priemonės buvo nukreiptos ne į apsaugos priemones, bet į bandymus gyventojus spausti, „priversti“ pasiskiepyti.
„Tai turėtų būti kompleksas. Niekas neneigia skiepų naudos, bet mes, per šį laikotarpį susikoncentravę vien tik į skiepijimą, pamiršome kaukes, gamybos procesų sureguliavimą, nesibūriavimą, nevaikščiojimą po barus naktimis be jokių apsaugos priemonių. Kuo toliau, tuo labiau nepasitikėsime ir šitomis priemonėmis“, – prognozavo ji.
Anot I.Ruginienės, koncentravimasis į skiepijimąsi sukelia gyventojų pyktį.
Tuo metu V.Zemlys-Balevičius atkreipia dėmesį, kad skiepai apsaugotų be jokių papildomų priemonių. „Kai turi problemą ir kai turi vieną sprendimą, tai koncentruotis reikia į efektyviausią“, – neabejoja jis.
I.Ruginienė kalbėjo, kad koronaviruso atvejų skaičiaus augimas savaime daug nerimo nekelia, kadangi, lyginant su praėjusiais metais, gerokai padidėję testavimo tempai – numatytas pareigybių sąrašas, kurios privalo periodiškai testuotis.
Anot jos, gamybos įmonės testavimo tempus iškėlė į aukštumas, todėl normalu, kad ir atvejų registruojama daugiau. Tačiau nerimą, I.Ruginienės teigimu, kelia didelis mirčių skaičius, sunkūs atvejai. Profsąjungos pirmininkė įsitikinusi, kad prie pandemijos valdymo sunkumų prisideda Vyriausybės komunikacijos klaidos.
I.Ruginienės teigimu, ministrų nesusitarimas, įvairūs, neaiškūs sprendimai darbuotojams kelia stresą, nerimą, verčia nepasitikėti planuojamomis priemonėmis.
„Kas vyksta dabar? Mano požiūriu, visiškas chaosas valstybėje. Komunikacinės žinutės, kad šiandien vienaip, rytoj – kitaip. Kaip su 100 eurų išmoka – buvau šokiruota, kai vienas ministras sako, kad duos 100 eurų, kitas dar sako, kad galvos.
Manau, kad tokiu sunkiu periodu komunikacinė žinutė turi būti labai aiški ir vienoda, kalbanti Vyriausybės vardu“, – pabrėžė I.Ruginienė.
„Svarbiausia, ką prarandame, tai pasitikėjimą priemonėmis ir ribojimais“, – pridūrė ji.
Dėl kiekvienos neigiamos Vyriausybės žinutės krenta apyvarta
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė iš Vyriausybės pasigendanti pozityvios komunikacijos.
„Mums, kaip verslui, kiekviena Vyriausybės pasakyta neigiama žinutė – kad jau baisu, kad jau dėsimės kaukes, turbūt skelbsime karantiną, iš karto krenta visos apyvartos, žmonėms varoma baimė“, – neslėpė E.Šiškauskienė.
„Norisi, kad komunikacija „eitų“ per pozityvą – žiūrėkit, jau 60 proc. pasiskiepijome, jau tuoj pasieksime tą ribą, kai gal atlaisvinsime, gal dar pasispauskime, pasiskiepykime. Taigi galime visiškai iš kitos pusės tą pačią komunikaciją daryti“, – įsitikinusi asociacijos prezidentė.
Tuo metu vertindama Vyriausybės svarstomą privalomą vakcinaciją tam tikrų sferų darbuotojams E.Šiškauskienė svarstė, kad tiesiog nėra kitos išeities.
„Norint toliau vystyti veiklą, žiūrint iš ekonominės pusės, manyčiau, kad neturime kito kelio. Žiūrint į Daniją, kitas šalis ima pavydas, kad pas juos, pasiskiepijus x proc. žmonių, viską atlaisvino, bet mūsų skaičiai kopia į viršų, ir kažkaip mums darosi nebeaišku, kodėl mes nesuvaldome pandemijos – ką bedarytume, skaičiai vis tiek lipa į viršų“, – kalbėjo E.Šiškauskienė.
„Kartais atrodo, kad reikia viską paleisti, ir žmonės patys turi išmokti gyventi ir saugotis, nešioti kaukes, o tas, kas rizikos grupėje, tiesiog neiti niekur. Jau kartais nesuprantame, ką daryti, kas čia teisingiau“, – pridūrė ji.
S.Čaplinskas: pirmasis tikslas – kuo greičiau diagnozuoti užsikrėtusį asmenį
Virusologas Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad kai kurių profesijų atstovai turėtų būti pasiskiepiję.
„Tai, kad viešajame sektoriuje dirbantys ir teikiantys kontaktines paslaugas žmonės turi būti pasiskiepiję, turbūt iš medicininės pusės nekyla klausimų, nes jie rizikuoja patys, sudaro riziką kitiems, ypač pažeidžiamiems, žmonėms. Tam tikrose pozicijose vienareikšmiškai turėtų būti tokia sąlyga“, – kalbėjo virusologas.
Tuo metu kalbėdamas apie Vyriausybės komunikacijos strategiją S.Čaplinskas kalbėjo, kad svarbiausia aiškiai suprasti kovos su pandemija tikslus, o pirmasis tikslas turėtų būti kuo greičiau diagnozuoti užsikrėtusį asmenį.
„Jei kas tris dienas greitaisiais antigeno testais testuotume kolektyvą, užtektų pratestuoti du trečdalius kolektyvo – dabar infekcija pirmiausiai plinta ugdymo įstaigose ir darbo kolektyvuose, – jeigu kas tris dienas testuotume, tai 88 proc. galima sumažinti naujų užsikrėtimo atvejų“, – siūlė S.Čaplinskas.
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2182 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 18 žmonių, pasveikusiais pripažinti 1549 asmenys, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas.
