Pareiškėjas prašė iš atsakovės priteisti 2 772 eurus neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad vykusiame konkurse į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas užėmė pirmąją vietą.
Pareiškėjo teigimu, turėjusio vykti į pareigas priimančio asmens (lygių galimybių kontrolierės) pokalbio su pareiškėju pradžioje jis pareiškė nušalinimą lygių galimybių kontrolierei nuo sprendimo priėmimo dėl tebesitęsiančių teisminių ginčų, kuriuose pareiškėjas ginčija lygių galimybių kontrolierės atliktų veiksmų teisėtumą. Lygių galimybių kontrolierė atsisakė nusišalinti, tada pareiškėjas atsisakė dalyvauti pokalbyje, kol bus išspręstas jos nušalinimo klausimas. Pretendentui atsisakius dalyvauti pokalbyje, Valstybės tarnybos departamentas paskelbė, kad konkursas neįvyko.
Teismas, priimdamas sprendimą, konstatavo, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba privalėjo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo prašymą dėl lygių galimybių kontrolierės nušalinimo, teismui nepateikė jokių duomenų, jog lygių galimybių kontrolierė turėjo privačių interesų su pareiškėju, kaip tai įtvirtinta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatose.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta jokių kliūčių dalyvauti konkurse, jis jame buvo įvertintas aukščiausiu balu, o teiginys, jog per pokalbį lygių galimybių kontrolierė bus šališka, laikytinas hipotetiniu. Todėl, teismo nuomone, valstybė, atstovaujama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, jokių galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, taip pat neatliko ir jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
